Bendramintis – tų pačių pažiūrų žmogus.

Sentencijos

keisti
  1. Nušvito protas mano: man bendraminčių reikia, ir tik gyvų – ne šiaip kokių lavonų, kuriuos tempiu, kur man patinka. – F. Nyčė.
  2. Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis. – J. V. Gėtė.