Kartais nepastovumas kyla iš vėjavaikiškumo, kai priimame visokias svetimas nuomones, yra ir kitas nepastovumo atvejis, labiau pateisinamas, – kai viskas nusibodę ir viskam esame abejingi. – F. de Larošfuko.
Meilėspastovumas – tai amžinas nepastovumas, verčiantis mus žavėtis iš eilės visomis mylimo žmogaus savybėmis, išaukštinant čia vieną, čia kitą; taip pastovumas tampa nepastovumu, tačiau ribotu, kuris tenkinasi vienu objektu. – F. de Larošfuko.
