Sentencijos

keisti
  1. Ką slepia žodis, kuriuo vadiname rožę? Kad ir kaip ją vadintume, ji nenustos nuostabiai kvepėti. – V. Šekspyras.
  2. Kiekviena kvapni rožė mums atskleidžia Visatos paslaptis. – Rumi.
  3. Pati žavingiausia rožė – rudeninė. – T. A. d'Obinje.
  4. Pražydusioms rytmečio rožėms papuošti pakanka tik vieno rasos lašo. – L. de Vega.
  5. Rožė visada buvo ryškiausias moteriško seksualumo simbolis. – D. Braunas.
  6. Verčiau pasimerksiu ant stalo rožių, negu dabinsiu kaklą deimantais. – E. Goldman.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Kas sodina dygliuotus augalus, niekada neturėtų tikėtis skinti rožes.