Rumi
Rumi – XIII a. persų poetas, sufijų dvasininkas, mistikas.
Sentencijos
keisti- Ar nesakiau tau? Jie tave apkaltins visomis blogybėmis, jie vadins tave bjauriais vardais, jie privers tave pamiršti, kad aš esu tavo laimės šaltinis.
- Aš [mirtis|miriau]] kaip mineralas ir tapau augalu. Aš miriau kaip augalas ir išaugau gyvūnu. Aš miriau kaip gyvūnas ir buvau žmogumi. Kodėl aš turėčiau bijoti? Kada aš buvau mažesnis nei mirdamas?
- Bangų judėjimas dieną ir naktį kyla iš jūros. Tu matai bangas, bet, kaip keista, - nematai jūros!
- Įsimylėjėlio maistas yra jo meilė Dievui, visi kiti žmonės jo akyse yra neverti nė pupelės.
- Jei nori šviesti kaip diena, sudegink saviegzistencijos naktį. Ištirpk Būtyje, kuri yra Viskas.
- Kas elgiasi nuolankiai, tas gauna nuolankumą.
- Kiekviena kvapni rožė mums atskleidžia Visatos paslaptis.
- Kiekvienas buvo sutvertas kokiam nors darbui ir to darbo troškimas įdėtas į kiekvieną širdį.
- Kiekvienas mato nematomą, priklausomai nuo savo širdies tyrumo, o tai priklauso, kiek jis ją nuvalė. Tas, kas ją nuvalė, tas mato daugiau - vis daugiau nematytų formų atsveria jam.
- Meilė man sako, kad nėra nieko, kas nebūtų aš. Būk tylus.
- Meilė neturi pamatų. Tai beribis vandenynas be pradžios ir pabaigos.
- Mylėti, tai pasiekti Dievą.
- Nebūk lašas, tapk vandenynu.
- Nepaliauk belsti, ir viduje slypintis džiaugsmas galiausiai atvers langą pažiūrėti, kas beldžia.
- Nesielvartauk. Viskas, ko netenki, sugrįžta, tik kita forma.
- Net jei pasiklysi rūstybėje tūkstančius metų, galų gale rasi, kad tai, kas yra tavo didžiausia svajonė, esu aš.
- Paaiškinimas yra lyg tarnautojas, kuomet pasirodo karalius. Tarnautojo galios išnyksta ir jis pasislepia savyje. Paaiškinimas, tai Dievo metamas šešėlis; Dievas yra saulė.
- Po truputį Dievas panaikina žmogaus grožį, po truputį jaunas medis suvysta. Matyk ir kartok: viskas, kas duota gyvenimo, baigiasi mirtimi. Neįsimylėk kaulų, ieškok dvasios!
- Stebėk stebuklus, lyg jie vyktų aplink tave. Neskelbk jų. Jausk meniškumą judėdamas pro juos ir būk tylus.
- Te grožis to, ką tu myli, būna grožis to, ką tu darai.
- Tyla yra vandenynas, kalba yra upė. Kai vandenynas tavęs ieško, nebrisk į kalbos upę. Klausyk vandenyno ir baik savo kalbos reikalus.
- Visi mes esame liūtai, tačiau tik išoriškai. Mes linkstame papūtus net mažiausiam vėjeliui.
- Visos jūsų kančios kyla iš troškimo turėti tą, ko negalite. Kuomet šio troškimo atsikratysite, jūsų kančios išnyks.
