Paulas Koeljas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
36 eilutė:
# Tačiau niekas neturi pamesti iš akių to, ko [[troškimas|trokšta]]. Netgi tada, – tam tikromis akimirkomis – kai tiki, kad pasaulis ir kiti žmonės stipresni už tave. Štai ir visa paslaptis: nepasiduoti.
# [[Troškimas|Trokšti]] būti tokiam pat – sunki liga, tai reiškia laužyti prigimtį, eiti prieš Dievo įstatymus – juk Dievas visuose pasaulio miškuose ir giriose nesukūrė nė vieno lapelio tokio kaip kitas. – „''Veronika ryžtasi mirti''“.
 
===Apie žmogų===
# Ak, jei galėtume suprasti savo vidinę [[beprotybė|beprotybę]] ir su ja gyventi! Ar [[pasaulis]] būtų blogesnis? Ne, [[žmogus|žmonės]] taptų teisingesni ir laimingesni. – „''Veronika ryžtasi mirti''.“
eilutė 49 ⟶ 48:
# Išmokti tėra vienintelis būdas. [[Veikla|Veikiant]].
# Jei [[Dievas]] yra, nors tuo aš tikrai netikiu, Jis supranta, kad žmonių suvokimas ribotas. Tai Jis sukūrė tą maišatį, kur viešpatauja skurdas, neteisybė, godumas, vienatvė. Jo ketinimai, be abejo, buvo geriausi, bet rezultatai niekiniai: jei Dievas yra, Jis turi būti gailestingas kūriniams, panorusiems išeiti anksčiau iš šios žemės, ir net gali mūsų atsiprašyti už tai, kad buvome čia atsiųsti.
# Jei laiku nenurenki [[derlius|derliaus]], vaisiai supūva. - „''Penktasis kalnas''."
# Jei lauksi idealaus meto, niekada nepajudėsi iš vietos; žengti pirmam [[žingsnis|žingsniui]] reikia krislelio beprotybės.
# Kad tikėtum, jog eini tikru keliu, nebūtina įrodinėti, kad kito [[kelias]] klaidingas.
# Kai esame aukštai, galime matyti visą ko mažybę.