Paulas Koeljas

Paulas Koeljas (angl. Paulo Coelho, g. 1947) – brazilų rašytojas.

Paulas Koelas (2007)

Sentencijos

Apie gyvenimą

1. Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – „Alchemikas“.
2. Mano gyvenimo prasmė yra tokia, kokią aš panorėsiu jam suteikti.
3. Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų gyventi kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats.
4. Visa tai, ko ligi šiol mokeisi, turės prasmę tik tuo atveju, jeigu tai panaudosi gyvenime.
5. Visos gyvenimo kovos kažko išmoko – net ir tos, kurias pralaimime.

Apie karius

1. Dvi didžiausios strategijos klaidos yra šios: pradėti veikti per anksti arba ilgai laukti, kol ateis gera proga; kad šito išvengtų, karys kiekvieną situaciją laiko vienintele ir netaiko svetimų formulių, receptų ar nuomonių.
2. Geriausias karys yra tas, kuris sugeba paversti priešą draugu. – „Penktasis kalnas."
3. Karys niekada neskina vaisiaus, kol jis dar žalias.

Apie laimę

1. Kuo daugiau žmonės turi galimybių būti laimingesni, tuo jie nelaimingesni. – „Veronika ryžtasi mirti.“
2. Laimės paslaptis yra matyti visus pasaulio stebuklus, sykiu nepamirštant dviejų aliejaus lašų šaukštelyje.
3. Mes visi girdėjome sakant: „Mes neturime kalbėti apie gerus dalykus, kurie mums atsitiko, nes kitų pavydas sugriaus mūsų laimę”. Nieko panašaus. Tie, kurie yra laimėtojai, išdidžiai kalba apie stebuklus savo gyvenime.
4. Žmogus neįstengia suvokti laimės. – „Veronika ryžtasi mirti.“

Apie meilę

1. „Aš tau atleidžiu“ gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti „Aš tave myliu“.
2. Kančia gimsta tada, kai trokštame, kad kiti mus mylėtų taip, kaip norime mes, o ne taip, kaip pati meilė turi pasireikšti – laisvai, nevaržomai. Meilė turi mus vesti.
3. Meilė kaskart yra kitokia. Nesvarbu, ar mes gyvenime esame įsimylėję pirmą, antrą ar dešimtą kartą. Meilė gali mus nuvesti į pragarą arba į rojų. Kažkur ji visada nuveda. Ir mus gelbsti.
4. Meilė – laukinė galia. Kai stengiamės ją valdyti, ji mus sunaikina. Kai stengiamės įkalinti, paverčia vergais. Kai mėginame suprasti, supainioja mus ir sutrikdo.
5. Meilė – tai kada virš tavo smėlynų skrenda sakalas. Nes jam tu – žaliuojantis laukas, jis niekad iš tavęs negrįžta be grobio. Jis pažįsta tavo uolas, kopas, tavo kalnus, ir tu jam esi dosni.
6. Mylėdami visuomet stengiamės būti geresniais negu esame.
7. Mylima, nes mylima. Mylėti nereikia jokios priežasties.
8. Myliu Tave labiau nei vakar, bet mažiau negu rytoj.
9. Viešpats išklauso maldas tų, kurie prašo padėti užmiršti neapykantą, tačiau Jis kurčias tiems, kurie nori pabėgti nuo meilės. – „Penktasis kalnas."

Apie svajones

1. Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų.
2. Kovok už savo svajones ir tavo svajonės kovos už tave.
3. Tik vienas dalykas gali svajonę padaryti neįgyvendinamą: tai baimė, kad nepasiseks.

Apie širdį

1. Išdavystė – tai nelauktas smūgis. Jeigu gerai pažįsti savo širdį, ji tokio dalyko niekada nepadarys. Nes tu žinai jos svajones, jos troškimus ir sugebėsi tam užbėgti už akių. Nė vienas negali pabėgti nuo savo širdies. Štai kodėl gerai klausytis, ką ji sako. Kad negautum nelaukto smūgio. – „Alchemikas“.
2. Kur bus tavasis lobis, ten bus ir tavoji širdis...
3. Laisvė – jausti, ko trokšta tavo širdis, nepaisant kitų nuomonės.
4. Net jei aš kiek ir skundžiuosi, – sako širdis, – tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijosi įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti.
5. Mes, širdys, stingstame vien nuo minties apie amžinai prarandamą meilę, apie galėjusias būti nuostabias, tačiau niekada nebūsiančias akimirkas, apie galėjusius būti surastus, tačiau amžinai liksiančius palaidotus smėlyje lobius. Nes, galų gale, jeigu tai įvyksta, mes siaubingai kenčiame.

Apie troškimus

1. Ir kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą.
2. Nesvarbu, kas tu esi ir ką veiki, jei ko nors tikrai nori, šis tavo troškimas yra gimęs Pasaulio Sieloje. Jį įvykdyti ir yra tavo misija žemėje.
3. Tačiau niekas neturi pamesti iš akių to, ko trokšta. Netgi tada, – tam tikromis akimirkomis – kai tiki, kad pasaulis ir kiti žmonės stipresni už tave. Štai ir visa paslaptis: nepasiduoti.
4. Trokšti būti tokiam pat – sunki liga, tai reiškia laužyti prigimtį, eiti prieš Dievo įstatymus – juk Dievas visuose pasaulio miškuose ir giriose nesukūrė nė vieno lapelio tokio kaip kitas. – „Veronika ryžtasi mirti“.

Apie žmogų

1. Ak, jei galėtume suprasti savo vidinę beprotybę ir su ja gyventi! Ar pasaulis būtų blogesnis? Ne, žmonės taptų teisingesni ir laimingesni. – „Veronika ryžtasi mirti.“
2. Nors ir ką veiktų šioje žemėje žmogus, – (...) pasaulio istorijoje jis visuomet vaidina pagrindinį vaidmenį. Nors paprastai pats nieko apie tai nežino. – „Alchemikas“.
3. Žmonės apie grįžimą svajoja labiau nei apie išvykimą.
4. Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – „Alchemikas“.

Kitos

1. Akys parodo sielos stiprybę.
2. Aš esu tai, ką tu matai.
3. Aš galiu kontroliuoti savo paskirtį, bet ne lemtį. Lemtis – tai vienpusio eismo gatvė, tu negali pasukti į kairę ar į dešinę. Mes galime rinktis tik, kaip realizuoti tai, kas mums likimo skirta, bet likimas nulemtas iš anksto.
4. Aš, kaip ir dauguma žmonių, matau pasaulį tokį, kokį norėčiau matyti, o ne tokį, koks jis yra iš tiesų.
5. Aš visada žinojau, kad mano Asmeninė Legenda yra rašyti.
6. Baimė lydi tol, kol prasideda neišvengiamybė. Nuo tada ji nebetenka prasmės. Ir mums lieka tik viltis, kad apsisprendėme teisingai.
7. Blogis – ne tai, kas patenka žmogaus burnon. Blogis – tai, kas iš jos išeina.
8. Čia yra visokių žmonių, ir kiekvieno širdyje vis kitas dievas. Mano vienintelis dievas yra Alachas, ir aš prisiekiu Alachu, jog darysiu viską, ką galėsiu ir kaip tik galėsiu, kad dar sykį įveikčiau dykumą. Tačiau aš noriu, kad kiekvienas iš jūsų taip pat nuoširdžiai prisiektų savo tikimu Dievu, kad manęs klausys bet kuriomis aplinkybėmis. Dykumoje nepaklusnumas tolygus mirčiai.
9. Esama dviejų skirtingų pasaulių: realus ir mūsų įsivaizduojamas.
10. Išmokti tėra vienintelis būdas. Veikiant.
11. Jei Dievas yra, nors tuo aš tikrai netikiu, Jis supranta, kad žmonių suvokimas ribotas. Tai Jis sukūrė tą maišatį, kur viešpatauja skurdas, neteisybė, godumas, vienatvė. Jo ketinimai, be abejo, buvo geriausi, bet rezultatai niekiniai: jei Dievas yra, Jis turi būti gailestingas kūriniams, panorusiems išeiti anksčiau iš šios žemės, ir net gali mūsų atsiprašyti už tai, kad buvome čia atsiųsti.
12. Jei laiku nenurenki derliaus, vaisiai supūva. - „Penktasis kalnas."
13. Jei lauksi idealaus meto, niekada nepajudėsi iš vietos; žengti pirmam žingsniui reikia krislelio beprotybės. Kadangi – nei kare, nei meilėje – neįmanoma visko numatyti.
14. Jei sugebi matyti grožį, tai tik dėl to, kad turi grožio savo viduje. Nes pasaulis prilygsta veidrodžiui, kuriame kiekvienas regi savo atvaizdą.
15. Jeigu tu pakankamai stiprus, nesigėdyk apsimesti silpnu.
16. Kad tikėtum, jog eini tikru keliu, nebūtina įrodinėti, kad kito kelias klaidingas.
17. Kai daugelis išvyks – dėl priežasčių, kurių niekada nesuprasime, – tu liksi čia. Kodėl Dievas pasiima tokius neįmanomus žmones, o tave palieka?
18. Kai esame aukštai, galime matyti visą ko mažybę.
19. Kai kažko labai stipriai užsimanai, visa Visata prisideda prie to, kad tavo troškimas išsipildytų.
20. Kariuomenė praranda savo galią, jei tau pavyksta sužinoti kada ji puls.
21. Kartais būtina nueiti toli, kad suprastum tai, kas yra arti.
22. Kartais reikia pabėgėti, kad pamatytum, kas bėgs paskui tave. Kartais turi kalbėti švelniau, kad pamatytum, kas iš tikrųjų tavęs klausosi. Kartais turi žengti žingsnį atgal, kad pamatytum, kas dar stovi tavo pusėje. Kartais turi priimti neteisingą sprendimą, kad pamatytum, kas tave palaiko, kai viskas žlunga.
23. Kas gi yra mirtis? Mirtis – tai viena akimirka, nieko daugiau. – „Penktasis kalnas"
24. Mes nematome didelių lobių, esančių prieš akis. O žinai kodėl? Todėl, kad žmonės netiki lobiais. – „Alchemikas“.
25. Muzika nėra natų seka. Tai nuolatinis vienos natos perėjimas per garsą ir tylą.
26. Mūsų angelai visada su mumis ir dažnai naudojasi kažkieno lūpomis, kad mums kažką pasakytų.
27. Niekas nieko nepraranda, nes niekas niekam ir nepriklauso. Štai tikroji laisvė: turėti svarbiausią dalyką pasaulyje, bet jo nesisavinti.
28. Nuojautos – tai trumpi sąmonės panirimai į bendrąją gyvenimo tėkmę, kurioje susiliejusios visų žmonių istorijos; taigi mes galime viską žinoti todėl, kad viskas yra įrašyta.
29. Paprasti dalykai – ypatingiausi, bet tik išminčiai sugeba juos pamatyti.
30. Pasaulyje nėra nieko, kas būtų nepataisoma... Netgi stovėdamas laikrodis dukart per parą rodo teisinga laiką.
31. Pasikartojantys potyriai turi vienintelį tikslą: išmokyti to, ko tu nenori išmokti.
32. Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą.
33. Prarastų daiktų skonis prilygsta saldžiausiam medui.
34. Skausmu aprūpins pats gyvenimas, mūsų pareiga – kurti džiaugsmą.
35. Sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimą, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs.
36. Tai, kas atsitiko kartą, gali ir nebepasikartoti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus, tikriausiai pasikartos ir trečiąjį.
37. Vaikai neturi praeities. – „Penktasis kalnas."
38. Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visada būti kuo nors užsiėmusį ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti.
39. Viena akimirka tu neturi nieko, kitą turi daugiau, nei gali susidoroti.
40. Visa energija, visa išmintis sklinda iš to paties nežinomo šaltinio, kurį paprastai vadiname Dievu. Savo gyvenime, nuo tada, kai pradėjau eiti tuo keliu, kurį laikau savo keliu, stengiuosi gerbti šią energiją, kasdien su ja susijungti, leisti sau paklusti ženklams, mokytis darant, o ne ketinant ką nors daryti.
41. Visa, kas Nepaprasta, atsitinka Paprastų Žmonių Kelyje.
42. Visi mes, vienaip ar kitaip, esame pamišę.
43. Visiškai nesvarbu, ką galvoja kiti, kadangi jie galvos apie tai bet kokiu atveju.
44. Viskas, kas yra po saule, turi savo prasmę. – „Penktasis kalnas."