Eduardas Mieželaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

# Per didelis [[pasitikėjimas]] savimi nieko bendra neturi su tikru [[žinojimas|žinojimu]]. Būkime kuklūs.

# [[Prievarta]] žmogų padaro viskam abejingą. Prievarta žmogų atbukina.

# [[Sugebėjimas]] pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi, kritiškai, kartais netgi negailestingai, – didelė jėga. Tai blaivus požiūris. Vidinė išpažintis, kartais ir rauda – dvasios statybinė medžiaga.

# [[Talentas|Talento]] neužtenka: reikia [[jėga|jėgos]] ir ypač koncentruotos [[valia|valios]].

# [[Vadovas]] turi nepamiršti, kad [[prievarta]] daro žmogų viskam [[abejingumas|abejingą]], jį atbukina.

# Žinoma, didžiausias absurdas yra [[Mirtis]]. Šito absurdo akivaizdoje žmogui reikalinga drąsi, vyriška ir labai reali [[gyvenimas|gyvenimo]] filosofija... Ji turi padėti jam žvelgti tiesiai į akis didžiajam absurdui. Absurdiška didžiojo pavojaus akivaizdoje užrišti žmogui akis nailono skarmalu: jis bus tik dar nelaimingesnis.

==Nuorodos==

{{Vikipedija}}