Eduardas Mieželaitis

Lietuvių poetas, publicistas, vertėjas.

Eduardas Mieželaitis (1919–1997) – lietuvių poetas, publicistas, vertėjas.

Sentencijos

keisti

Apie gėrį ir blogį

keisti
  1. Blogis visada brutalesnis, stipresnis, agresyvesnis. Gėris – anemiškas, silpnas, juokingas. Jis nemoka rankomis ginti savo doro veido nuo blogio smūgių.
  2. Gėris turi būti ginkluotas, jei nori atremti amžiną blogį.
  3. Žmogus, kuriam daroma kas nors gera, vėliau jaučia didelį, tiesiog nenumaldomą norą atsilyginti savo geradariui blogu.

Apie grožį

keisti
  1. Grožis nepakenčia melo. Jeigu siela suteršta melo, tai akys nemato grožio. Melas naikina grožį, o grožis – melą.
  2. Grožis – žmogaus dvasinio augimo vitaminas.
  3. Reikia grožiui duoti prasmę, tada jis iš tiesų tampa grožiu.

Apie meilę

keisti
  1. Meilės jausmas yra žmogaus asmeniška vėliava.
  2. Neapykanta susirgusį žmogų tegali pagydyti tik vienas vaistas – meilė.
  3. Reikia pasaulį mylėti labiau negu save – tada žmogui negresia jokie pavojai. Ypač vidiniai.

Apie meną

keisti
  1.  Didelis ir tikras menas žmones suartina, padaro juos broliais.
  2. Jeigu mene kaip pagrindinis asmuo nedalyvauja žmogiškoji sąžinė, toks menas neturi jokios ateities.
  3. Menas reikalauja jį suprantančios sielos.
  4. Menas taip pat turi savo Mendelejevo lentelę: ne visi elementai dar surasti, ne visa ji užpildyta.

Apie sielą

keisti
  1. Egoistinės epidemijos virusas įsigali tada, kai nusilpsta dvasinis imunitetas, ir egoistinis instinktas, tos sielos soliteris, suryja visas maisto atsargas, kurias sukaupė žmogaus siela.
  2. Kūnas nuolatos jaučia žemės trauką, bet siela jaučia nė kiek ne mažesnę žvaigždžių trauką.
  3. Sąžinės perkratinėjimas bei apmąstymai skaidrina žmogų, daro jį švaresnį, doresnį, geresnį. Apmąstymų paskirtis – pakelti žmogaus sielą į kitą, aukštesnę dvasinę pakopą.
  4. Siela visada pakyla aukščiau fizinių galimybių. Ir būsimas žmogus žmoguje visada turi pranokti šiandieninį „natūralų žmogų“.

Apie žmogų

keisti
  1. Be konflikto, be vidinės kovos žmogus negali nuolat tobulėti.
  2. Bet nieko nėra baisesnio, kaip grynakraujis optimizmas, pakeltas į oficialųjį rangą. Savimi patenkinto žmogaus fizionomija ir ... jokios minties...
  3. O žmogau! Kada tu save nugalėsi? Atsimink, kad gamtą tik tada nugalėsi, kai nugalėsi save.
  4. Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė liūdesio, nes po to žmogus daug geriau jaučia džiaugsmą.
  5. Tik didelės, kupinos didžiausių – tauriausių ir kilniausių – jausmų širdies žmogus gali nugalėti šiame pasaulyje ir savo, ir kitų menkystę.
  6. Žmonės, kurie netiki savo idėjomis arba neturi idėjų, didesnio idealo, yra nelyginant grumstai, per kuriuos visi važiuoja ir kuriuos visi trypia.
  7. Žmogus apie save turi žinoti visą tiesą. Nors karčią, skaudžią, rūsčią. Visą.
  8. Žmogus tobulėja nuolatos dvasiškai apsivalydamas. Taip susiformavo kasdieniai savo žmogiškosios veiklos, savo kasdieniškų darbų apmąstymai, atgaila už blogus darbus, didžiavimasis gerais darbais. Kasdien apmąstydamas savo veiklą ir moraliai apsivalydamas, žmogus darosi vis tobulesnis.
  9. Žmonija formuojasi tik kolektyve: vienas žmogus niekada neužauga, – žmogus augina žmogų.
  1. Apmąstymai – tai geras plūgas, kai žemę iš esmės ari.
  2. Darbas – tai žmogaus didžiavimasis pačiu savimi.
  3. Dvasinė informacija turi atsverti mūsų amžiuje sukauptą mokslinę pažintinę. Tik šitaip galima išlyginti atsiradusias disproporcijas, išlaikyti dviejų, medžiaginio ir dvasinio, ašigalių pusiausvyrą.
  4. Ieškojimas – tai naujų, didesnių galimybių išžvalgymas.
  5. Išpuikimas ir savo jėgų pervertinimas jau ne kartą yra pakenkęs: viena ranka sugriovė tai, ką buvo pastačiusi kita, ir statybos teko imtis iš naujo.
  6. Jeigu jaunimas neturės širdyje idealo, jis nemokės kovoti. Be idealų gyvenantis žmogus gali būti ir miesčionis, ir piktadarys ir dar kai kas...
  7. Joks pralaimėjimas negali atimti iš mūsų laimėjimo, jog tam tikrą, konkretų laiko tarpsnį gyvename šiame pasaulyje.
  8. Kalba – mūsų motina: ji mums davė / gyvybę, / ji moko mus vaikščioti gimtojo krašto / keliais.
  9. Kančia – natūralus laimės ir džiaugsmo antipodas.
  10. Kuo daugiau žmogus padaro, sukuria, tuo labiau jis išsilaisvina iš jį tvirtai savo glėbyje laikančios gamtos.
  11. Kūryba yra kruvinas mūšis su viskuo, kas pasenę.
  12. Literatūros pašaukimas yra užtarti žmogų.
  13. Mūsų amžiaus humanizmas – tai gimstantis žmonių giminėje visuotinis broliškas jausmas.
  14. Neapykanta kaip pikta angis klastingai įsigauna į žmogaus širdį ir užnuodija jo kraują ir smegenis, jo taurią širdį ir šviesias akis, kuriomis jis žvelgia į daiktus ir žmones.
  15. Nemokame taupiai gyventi. Švaistomės savo dienomis – kaip aristokratai pinigais.
  16. Normos, kurias žmogus pats sukūrė ir kurių jis privalėtų laikytis, yra žymiai aukštesnės, todėl sunkiai įvykdomos. Yra jėga, simbolizuojanti tobulumą. Tai susitarimo ženklas – kaip matematikoje. Tai simbolis, kuriuo žmogus įkūnijo savo moralinio tobulumo idealą.
  17. Objektyvumas, pakantumas, tolerancija – tokios dvasinės varžybos, kurios reikalauja nuolatinės dvasinių raumenų mankštos ir labai gero pasirengimo.
  18. Pavydas – plėšikų ginklas, dažniausiai puolamasis. Jį visada pamatysi pačių negabiausiųjų rankose.
  19. Per didelis pasitikėjimas savimi nieko bendra neturi su tikru žinojimu. Būkime kuklūs.
  20. Prievarta žmogų padaro viskam abejingą. Prievarta žmogų atbukina.
  21. Sugebėjimas pažvelgti į save tarsi iš šalies, vadinasi, kritiškai, kartais netgi negailestingai, – didelė jėga. Tai blaivus požiūris. Vidinė išpažintis, kartais ir rauda – dvasios statybinė medžiaga.
  22. Talento neužtenka: reikia jėgos ir ypač koncentruotos valios.
  23. Vadovas turi nepamiršti, kad prievarta daro žmogų viskam abejingą, jį atbukina.
  24. Žinoma, didžiausias absurdas yra Mirtis. Šito absurdo akivaizdoje žmogui reikalinga drąsi, vyriška ir labai reali gyvenimo filosofija... Ji turi padėti jam žvelgti tiesiai į akis didžiajam absurdui. Absurdiška didžiojo pavojaus akivaizdoje užrišti žmogui akis nailono skarmalu: jis bus tik dar nelaimingesnis.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –