Albertas Einšteinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
75 eilutė:
# [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį.
# [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija.
 
===Kitos===
{{ABC}}
eilutė 90 ⟶ 89:
# Aš niekada negalvojau apie [[ateitis|ateitį]] – ji ir pati ateina pakankamai greitai.
# Aš niekada nemaniau, kad patogumas ir laimė yra kiekvieno žmogaus gyvenimo [[tikslas]] – tokius moralinius [[idealas|idealus]] aš vadinu „kiaulidės idealais“; idealai, kurie vedė mane gyvenimo keliu ir laikas nuo laiko suteikdavo energijos drąsiai sutikti gyvenimą, buvo geranoriškumas, grožis ir tiesa.
# Aš pavadinčiau tai kosminės [[religija|religijos]] pojūčiu. Tai sunku išaiškinti tiems, kurie neturi patirties tame, kadangi tai neapima antropomorfinės Dievo idėjos; individas jaučia žmonių troškimų ir tikslų tuštybę, kilnumą ir žavingą tvarką, kuri atsiskleidžia gamtoje ir minčių pasaulyje.
# Aš tikiu [[intuicija]] ir [[įkvėpimas|įkvėpimu]]. Kartais jaučiu esąs teisus, o ne žinau tai.
# Aš žiūriu į [[žmonija|žmoniją]] kaip į medį su daugybe ūglių (atžalų). Man neatrodo, kad kiekvienas ūglis bei šaka turėtų asmeninę sielą.
96 eilutė:
# [[Auklėtojas|Auklėtojams]] derėtų pasirūpinti, kad kartu su žmogaus individualiais [[gabumas|gabumais]] būtų ugdoma ir [[atsakomybė]] savo artimiesiems.
# Aukščiausias asmens [[lemtis]] tarnauti, o ne vadovauti.
 
==B==
# [[Baimė]] ir [[kvailumas]] visada buvo žmonių veiksmų pagrindai.
eilutė 141 ⟶ 140:
# Kur yra [[valia]], yra ir [[kelias]].
# [[Kūryba|Kūrybiškumo]] paslaptis yra mokėjimas nuslėpti savo [[įkvėpimas|įkvėpimo]] šaltinius.
 
==L==
# Labai svarbu nesiliauti klausus. [[Smalsumas]] neatsitiktinai duotas žmogui.
eilutė 147 ⟶ 145:
# [[Laikas]] yra tai, ką rodo [[laikrodis]].
# [[Laimė|Laimingas]] žmogus yra per daug patenkintas [[dabartis|dabartimi]], kad mąstytų apie [[ateitis|ateitį]].
 
==M==
# Man sekasi puikiai įvertinus tai, jog aš triumfuodamas išgyvenau nacizmą ir 2 žmonas.
eilutė 193 ⟶ 190:
# Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos.
# Sveiką [[nuovoka|nuovoką]] sudaro visi [[prietaras|prietarai]], išmokti iki sulaukiant 18 metų.
 
==Š==
# [[Švietimas|Švietimo]] tikslas turi būti nepriklausomas mąstančių ir veikiančių individų treniravimas, kurie savo didžiausiu gyvenimo iššūkiu mato tarnavimą bendruomenei.
eilutė 213 ⟶ 209:
# Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. Vienas to nežinojo, ir padarė [[atradimas|atradimą]].
# Viskas yra [[lemtis|nulemta]]… jėgų, kurių mes negalime kontroliuoti. Viskas nulemta, vabzdžiui iš anksto nustatyta taip pat kaip ir žvaigždėms. Žmonės, daržovės, kosminės dulkės – visi šoką pagal tą pačią paslaptingą melodiją, tolumoje intonuota nematomo fleitininko.
 
==Ž==
# Žmonės, tokie kaip tu ir aš, nors ir mirtingi kaip ir visi likusieji, nesvarbu kiek begyventų – [[senatvė|nepasensta]]. Aš turiu omenyje, kad mes niekada nenustojame stovėti kaip smalsus vaikas prieš didžiąją visatos paslaptį, kurioje mes visi esame gimę.