Išmintis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
73 eilutė:
# [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]].
# Su [[Išmintis|išmintimi]] ateina ir [[Požiūris|požiūrio]] platumas. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]].
# [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Sutikęs [[išmintis|išmintingą]] žmogų, stenkis jam prilygti. Pamatęs nedorą, pažvelk į savo vidų, pasižiūrėk, koks tu esi. – [[Konfucijus]].
# Šiek tiek pasitrynęs [[išmintis|išminties]] srityje žmogus nenusirita į visišką [[niekšiškumas|niekšiškumą]]; dažai įsigėrė giliai, jų neįmanoma iš visur ištrinti ir pakeisti blogio spalva. – [[Seneka]].
84 eilutė:
# Žinau, Liucijau, jog tau aišku, kad niekas negali ne tik laimingai, bet ir pakenčiamai gyventi neužsiiminėdamas [[filosofija]] ir kad gyvenimą laimingą padaro tik tikroji [[išmintis]], o pakenčiamą – jos pradai. – [[Seneka]].
# Žmonių [[išmintis]] proporcinga ne jų [[patirtis|patirčiai]], o sugebėjimui jos įgyti. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]].
 
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
eilutė 106 ⟶ 105:
# Nebūk toks [[Kvailumas|kvailas]], kad [[Išmintis|išmintį]] pakeistum [[Žinios|žiniomis]], nes tu prarasi [[Supratimas|supratimą]].
# [[Tyla]] atsineša mūsų [[Protėvis|protėvių]] [[Išmintis|išmintį]].
 
===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]===
# Ne tas [[išmintis|išmintingas]], kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų [[blogybė|blogybių]] moka išsirinkti mažesnę.
 
===[[Danų patarlės ir priežodžiai|Danų]]===
# [[Išmintis]] – brangiausia našta [[kelionė]]je.
 
===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]===
# Siek išminties, o ne žinių. [[Žinios]] – tai praeitis. [[Išmintis]] – tai ateitis.
 
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus amžinos [[ramybė]]s ieško ir ją randa savyje.
# Nesiimti jokių [[darbas|darbų]] – tai pirmas [[išmintis|išminties]] požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.
 
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus amžinos [[ramybė]]s ieško ir ją randa savyje.
eilutė 127 ⟶ 121:
# Pušis žaliuoja žiemą, [[išmintis]] – negandoje.
# Skubančiam visada trūksta [[išmintis|išminties]].
 
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# Didelis [[juokas]] – maža [[išmintis]].
eilutė 137 ⟶ 130:
# [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja.
# Verčiau [[išmintis|išmintingas]] pabars, nei [[kvailys|kvailas]] prigaus.
 
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Geriausia yra [[Mokymas|mokytis]] [[Išmintis|išminties]] pagal kitų [[Patirtis|patirtį]].
eilutė 148 ⟶ 140:
# Tas sau įgyja [[Išmintis|išminties]] pigiai, kuris įgyja ją kitų kaina.
# Tie, kurie pastebi kitų [[Klaida|klaidas]], bet nemato savo - yra [[Išmintingas|išmintingi]] kitiems, bet [[Kvailiai|kvailiai]] patys sau.
 
===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]===
# Jei žmogus ieško [[išmintis|išminties]], jis protingas, bet jeigu mano ją radęs – jis beprotis.
# Perspėk [[kvailys|kvailą]] – jis tavęs nekęs, perspėk [[Išmintis|išmintingą]] – jis tave mylės.
 
===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]===
# [[Išmintis]] – visų vertybių motina.
 
===[[Vietnamiečių patarlės ir priežodžiai|Vietnamiečių]]===
# Kiekviena gyvenimo [[diena]] prideda dalelytę [[išmintis|išminties]].
 
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]].
 
== Taip pat skaitykite ==
*[[Protas]]