Išmintis

Išmintis – turėjimas patirties, supratimo ar mokslo ir sugebėjimas taikyti juos praktikoje, išmanymas, protingumas.

Biblija

1. Išminčius tenesididžiuoja savo išmintimi. – Jer 9, 22.
2. Išminties pradžia yra tokia: įsigyk išminties, įsigyk supratimo, nors tai kainuotų visą, ką turi. – Pat 4, 7.
3. Išmintinga moteris statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. – Pat 14, 1.
4. Išmintingas vaikas tėvui džiaugsmas, o paikas vaikas – skausmas motinai. – Pat 10, 1.
5. Išmintis yra Dievo dovana. – Išm 8, 16.
6. Išmintis padeda pelnyti sėkmę – Koh 10, 10.
7. Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
8. Kur yra daug išminties, ten daug ir apmaudo; ir kas daugina žinojimą, didina ir kentėjimą. – Koh 1, 18.
9. Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. – Pat 12, 15.
10. Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.

Aforizmai ir sentencijos

A  Ą  B  C  Č  D  E  Ę  F  G  H  I  Į  Y  J  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž

A

1. Abejonė yra išminties motina. – R. Dekartas.
2. Aforizmai – tai išmintis portatyvine forma, minčių ir jausmų koncentruotas ekstraktas. – V. R. Oldžeras.
3. Aklas tikėjimas – išminties kapai. – J. V. Gėtė.
4. Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys. – Ciceronas.
5. Aukščiausioji žmogiškoji išmintis – sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių ir išlaikyti ramybę per visas audras. – D. Defo.

B

1. Bandymas ir stebėjimas – štai dosniausi išminties šaltiniai, prieinami kiekvienam žmogui. – V. E. Čeningas.
2. Bendrauti su išmintingaisiais reikia nuoširdžiai rekomenduoti visiems, nes kvailys pamėgdžiodamas įpranta protingai elgtis. – G. K. Lichtenbergas.

D

1. Dažnai pakanka ir vieno žodžio, kad pasirodytum išmintingas arba kvailas. – Konfucijus.
2. Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos – kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties – kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti. – K. Vonegutas.
3. Didžiausia išmintis – skirti gėrį nuo blogio. – Sokratas.
4. Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. – Lao Dzė.
5. Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus. – G. V. F. Hėgelis.

G

1. Gamta nesako vieno, o išmintis – kito. – Juvenalis.
2. Geriausias išminties įrodymas – nesudrumsčiama nuotaika. – M. de Montenis.
3. Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis. – Ciceronas.
4. Gyvenimo išmintis visada gilesnė ir platesnė už žmonių išmintį. – M. Gorkis.

I

1. Ideali išmintis turi keturias dalis: atlikti viską taip, kaip reikia. Teisingumas: vienodai daryti ir privačius, ir viešus darbus. Tvirtumas: ne bėgti nuo pavojų, o stoti su jais akis į akį. Santūrumas: sumažinti troškimus ir gyventi vienodu ritmu. – Platonas.
2. Iš visko, ką išmintis mums siūlo laimingam gyvenimui sukurti, pats didžiausias dalykas puoselėti draugystę. – Epikūras.
3. Iškiliausia išmintis yra ne atsižadėjimas, o sugebėjimas mėgautis mažiausiais dalykais. – Dž. Raskinas.
4. Išminčiai svetima tai, kas prieš prigimtį eina. – Juvenalis.
5. Išminties menas – žinoti, į ką neverta kreipti dėmesio. – V. Džeimsas.
6. Išminties pamatas kantrybė. – Platonas.
7. Išminties studijavimas mus taurina, suteikia jėgų ir kilnumo. – J. A. Komenskis.
8. Išminties taisyklė tokia: naudokis, bet nepiktnaudžiauk. Nei susilaikymas, nei nesaikingumas laimės nesuteikia. – Volteras.
9. Išmintinga tik tiesa. – J. V. Gėtė.
10. Išmintingam žmogui vienodai nedera tiek besaikis džiūgavimas, tiek beviltiškas aimanavimas. – Ž. Ž. Ruso.
11. Išmintingas – kuris žino reikalingus dalykus, o ne daugelį. – Aischilas.
12. Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. – Aischilas.
13. Išmintingas nepraranda saiko net tada, kai daro gerus darbus. – Juvenalis.
14. Išmintingas raitelis, plaukdamas per upę, arklio nekeičia. – A. Linkolnas.
15. Išmintingas žmogus pasiekia pergalę ir tuo pasitenkina. Jis nesiima smurto. – Lao Dzė.
16. Išmintingas žmogus siekia ne to, kas malonu, bet to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – Aristotelis.
17. Išmintingas žmogus sugeba pasirinkti kelią. Tai labai svarbu: jei einame ten, kur srovė neša, pasmerkiame save kančiai, o valdydami gyvenimo laivą – dedame laimės pagrindus. – Dž. B. Šo.
18. Išmintingas žmogus supranta, kad verčiau nepasiduoti potroškiui negu vėliau su juo kovoti. – F. de Larošfuko.
19. Išmintingas žmogus visada jį puolančiųjų pusėje, jis labiau už juos suinteresuotas išsiaiškinti savo silpnybes. – R. V. Emersonas.
20. Išmintingas žmogus visuomet turi rinktis didžių žmonių išbandytus kelius ir sekti pačiais įžymiausiais. Jeigu jis ir nepasieks jų didybės, bent jį bus palietęs šioks toks atspindys. – N. Makiavelis.
21. Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako pertekliaus. – Lao Dzė.
22. Išmintingasis renkasi linksmą ir sukalbamą draugą. – Epikūras.
23. Išmintingi žmonės apgalvoja savo mintis, kvaili jas pagarsina. – H. Heinė.
24. Išmintingi žmonės žino, kad neprotinga įstatymų leidyba panaši į smėlio virvę, byrančią bandant ją vyti. – R. V. Emersonas.
25. Išmintį grindžia kantrybė. – Platonas.
26. Išmintis ateina per klaidas. – Aischilas.
27. Išmintis įgyjama ne pagal metus, o pagal sugebėjimus. – Plautas.
28. Išmintis yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs protas. Ji – gyvenimo menas. – Seneka.
29. Išmintis yra sielos sveikata, todėl išmintingus išmintinga gerbti. – Ciceronas.
30. Išmintis yra žmonių pažinimas. – Konfucijus.
31. Išmintis laukia pritarimo tik norėdama įsitikinti, kad pasielgta teisingai; tuštybė reikalauja pagyrų. – P. Buastas.
32. Išmintis – likimo nugalėtoja. – Juvenalis.
33. Išmintis pasireiškia ne tiek mokyme, kiek gyvenime; proto ryžtingume ir godumo suvaldyme. Ji moko mus ne tik kalbėti, bet ir elgtis bei derinti savo žodžius ir veiksmus. – Seneka.
34. Išmintis – patirties duktė. – L. da Vinčis.
35. Išmintis sielai – tolygu sveikata kūnui. – F. de Larošfuko.
36. Išmintis – tai žinojimas, kaip pasielgti kitą akimirką, o dorybė – patsai poelgis. – D. S. Džordanas.
37. Išmintis turi ribas, o kvailumas beribis. – J. Rainis.

Į

1. Įstatymas yra iškilniausia žmonių išminties apraiška, panaudojanti jų patirtį visuomenės labui. – S. Džonsonas.

J

1. Jaunystė – laikas kaupti išmintį, senatvė – laikas ją taikyti. – Ž. Ž. Ruso.
2. Jaunystės gėrybės – jėga ir grožis, senatvės gėrybės – išminties branda. – Demokritas.
3. Jaunystėje ir grožyje išminties yra, tačiau labai mažai. – Homeras.
4. Jaunystėje įgyk tai, kas ilgainiui tau padengs senatvės nuostolius. Ir supratęs, kad senatvės penas yra išmintis, jaunystėje elkis taip, kad senatvė neliktų be peno. – L. da Vinčis.

K

1. Kaip nėra nieko kvailesnio už išmintį ne vietoje, taip nieko negali būti negudresnio už paiką protingumą. – Erazmas Roterdamietis.
2. Kalba duota visiems, o išmintis – nedaugeliui. – Katonas.
3. Kas gali būti apmaudžiau, kaip matyti išmintingą žodį mirštant kvailio ausyje. – Š. Lui Monteskjė.
4. Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. – F. de Larošfuko.
5. Kiekvienas, norintis būti laimingas, privalo išmokti branginti išmintį ir trokšti suprasti, ką jis čia, šioje planetoje, veikia. – R. Šarma.
6. Knyga yra pasaulį girdanti išminties upė. – Sokratas.
7. Knyga – mokytojas, nereikalaujantis atlyginimo ir dėkingumo. Kiekvieną akimirką ji tau dovanoja naują išmintį. Tai pašnekovas oda aptrauktom smegenim, tylomis bylojantis apie slaptus dalykus. – N. Navoji.
8. Knygos – tai išminties skleidimo įrankis. – J. A. Komenskis.
9. Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo reputaciją. – Ciceronas.
10. Kvaila greitai trokšti išminties. – B. Franklinas.

M

1. Manau, jog daugelis būtų pasiekę išmintį, jei nebūtų manę, kad jau yra pasiekę. – Seneka.
2. Meilė gaivina išmintį, o išmintis – meilę. – M. Meterlinkas.
3. Menas būti išmintingam – tai žinoti, į ką nereikia kreipti dėmesio. – V. Džeimsas.
4. Mokėti senti – išminties viršūnė ir viena iš sudėtingiausių gyvenimo didžiojo meno briaunų. – A. F. Amjelis.

N

1. Ne kūno jėga ir ne pinigai atneša žmogui laimę, o teisumas ir didi išmintis. – Demokritas.
2. Neįsivaizduoju, kaip galima tenkintis žiniomis, įgytomis iš antrų rankų; nors svetimos žinios gali mus šio to išmokyti, išmintingas būni tik savo išmintim. – M. de Montenis.
3. Nemenkinkite bažnyčios išminties, nes tai vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius metų... – E. M. Remarkas.
4. Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių
   Ramiai prekiauja svetimu protu.
   Į jų raštus ir traktatus papuolė
   Jau sukramtyta išmintis kitų. – Š. M. Vazehas.
5. Net išmintingiausi žmonės neretai elgiasi ne tik labai keistai, bet ir juokingai nelogiškai. – S. Ficekas.
6. Net ir negražių veido bruožų visų didžiai gerbiamas išmintingas žmogus nebus negražus: bent jau tas negražumas nedarys įspūdžio. – Ž. de la Briujeras.
7. Neturtingo žmogaus išmintis yra niekinama, o jo žodžiai neišklausomi. – Ekleziastas 9, 17.
8. Nėra tokio, kuris būtų išmintingas absoliučiai visada. – Plinijus Jaunesnysis.
9. Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – J. V. Gėtė.
10. Nieko neverta išmintis ir įžvalgumas, jei nepajėgiama pasinaudoti proga – Mencijus.

P

1. Pagarba tiesai – išminties pradžia. – A. Gercenas.
2. Pati mažiausia vertybė – tai turtas, pati didžiausia – išmintis. – G. E. Lesingas.
3. Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo. – H. V. Šo.
4. Pirma išmok doros, o paskui išminties, nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – Seneka.
5. Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – V. Belinskis.

S

1. Saikas – tai valia ir išmintis. – L. Bušma.
2. Senovės išmintis paliko tokią galybę aforizmų, kad jie kaip akmuo ant akmens sudaro ištisą neįveikiamą sieną. – M. Saltykovas-Ščedrinas.
3. Siela be išminties negyva. Bet jeigu ją praturtinsime mokslu, ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
4. Sokratas buvo išmintingas todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – Ciceronas.
5. Su išmintimi ateina ir požiūrio platumas. – H. D. Toro.
6. Su išmintimi susijusios šios trys ypatybės: priimti neklystamus sprendimus, be riktų kalbėti ir daryti kas pridera. – Demokritas.
7. Sugebėjimas matyti paprastų dalykų nuostabumą, – būdingiausias išminties požymis. – R. V. Emersonas.
8. Supratimas yra patirties išdava, idėja – jos vaisius: pirmajam reikia proto, antrajam – išminties. – J. V. Gėtė.
9. Sutikęs išmintingą žmogų, stenkis jam prilygti. Pamatęs nedorą, pažvelk į savo vidų, pasižiūrėk, koks tu esi. – Konfucijus.

Š

1. Šiek tiek pasitrynęs išminties srityje žmogus nenusirita į visišką niekšiškumą; dažai įsigėrė giliai, jų neįmanoma iš visur ištrinti ir pakeisti blogio spalva. – Seneka.

T

1. Tačiau tik vienas užsiėmimas yra iš tiesų laisvas, nes daro žmogų laisvą. Tai – išmintis, kilni, narsi, didžiadvasiška. Visa kita yra menka ir vaikiška. – Seneka.
2. Tas, kuris gyvenime niekada nebuvo atsidūręs kvailio vietoje, niekada nebuvo ir išmintingas. – H. Heinė.
3. Teisingumas be išminties daug reiškia, išmintis be teisingumo nieko nereiškia. – Ciceronas.
4. Tikrai išmintingas žmogus yra tas, kuris siekia žmogų, kurio nesupranta. – P. Hein.
5. Tikroji išmintis – pasaulio pažinimas per skausmą, džiaugsmą, sunkiu triūsu, išnaudojant kiekvieną akimirką, kiekvieną atodūsį, kol tai taps mūsų savastimi, nes tik tai, kas tvirtai įsišaknija mumyse, yra tikroji mūsų esybės dalis. – Tomas Vulfas.
6. Tylumas – kvailio išmintis. – Publijus Siras.
7. Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis. – Ciceronas.

V

1. Vaiko auklėjimui reikia įžvalgesnio mąstymo, didesnės išminties negu valstybės valdymui. – V. E. Čeningas.
2. Vertingiausia dovana žmonėms po išminties yra draugystė. – F. de Larošfuko.
3. Visa problema su pasauliu yra ta, kad kvailiai ir fanatikai visada tokie savimi pasitikintys, o išmintingesni – tokie pilni dvejonių. – B. Raselas.
4. Visur ir visada elkis taip, kad nepraeitų nė valandos, per kurią neįgytum išminties; juk išminties verta mokytis ir iš nemokšų. – U. al Maalis.

Ž

1. Žinau, Liucijau, jog tau aišku, kad niekas negali ne tik laimingai, bet ir pakenčiamai gyventi neužsiiminėdamas filosofija ir kad gyvenimą laimingą padaro tik tikroji išmintis, o pakenčiamą – jos pradai. – Seneka.
2. Žmonių išmintis proporcinga ne jų patirčiai, o sugebėjimui jos įgyti. – Dž. B. Šo.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

1. Geros valios žmogus yra ne tik turtingas, bet ir išmintingas.
2. Išmintingam užtenka žodžio.
3. Išmintingas yra tas žmogus, kuris nesijaudina dėl dalykų, kurių jis neturi, bet džiaugiasi tais dalykais, kuriuos jis turi.
4. Išmintingas žmogus turi žinoti savo bendruomenės kalbą, pasakas ir patarles.
5. Išmintingas žmogus, kuris žino patarles, suderina sunkumus.
6. Išmintingojo pamokymai yra kaip aštrios lazdos, kurias piemenys naudoja avims suvaldyti.
7. Išmintis yra kaip baobabo medis – nė vienas individas negali jos apkabinti.
8. Išmintis nusveria jėgą.
9. Išmintis viršija stiprumą.
10. Jeigu tu atsidėjusiai stebėsi, tu rasi išminties ir šešėliuose.
11. Jeigu tu esi užpildytas išdidumu, tada tau nebeliks vietos išminčiai.
12. Jeigu tu užpildysi savo galvą pasipūtimu, tau pritrūks vietos išminčiai.
13. Kai daug medžių sugriūva vienas ant kito, išmintingas žmogus pirmiausiai ima medį nuo viršaus.
14. Kas šiuo momentu kvailį įaudrina, tą išmintingas jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina.
15. Klausydamas seno žmogaus, tu išmoksti išminties.
16. Kvailio protas yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje išminties.
17. Neapsirik, nepakankamai įvertinęs, protėvių išmintį.
18. Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
19. Tyla atsineša mūsų protėvių išmintį.

Anglų

1. Abejonė yra išminties pradžia, o ne pabaiga.
2. Iš pradžių kelionę pradėk su išmintimi; įprotis padarys tau kiekvieną dorybę lengvesne ir malonesne; toliau – bet kokia yda tegu lieka.
3. Kai aistra ateina pro paradines – išmintis išeina pro galines duris.
4. Kai kurie žmonės būna išmintingi, o kai kurie priešingai.
5. Labiausiai pasireiškiantis išminties ženklas yra pastovus džiaugsmingumas.
6. Lengva būti išmintingu po įvykio.
7. Nelaimė padaro žmogų išmintingą, o ne turtingą.
8. Ramus liežuvis daro išmintingą galvą.

Arabų

1. Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.

Danų

1. Išmintis – brangiausia našta kelionėje.

Indėnų

1. Siek išminties, o ne žinių. Žinios – tai praeitis. Išmintis – tai ateitis.

Indų

1. Išmintingas žmogus amžinos ramybės ieško ir ją randa savyje.
2. Nesiimti jokių darbų – tai pirmas išminties požymis; pradėjus darbą – užbaigti iki galo – antras išminties požymis.

Kinų

1. Išmintingas žmogus amžinos ramybės ieško ir ją randa savyje.
2. Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi.
3. Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče.
4. Nepadarytas darbas – prarasta išmintis.
5. Pušis žaliuoja žiemą, išmintis – negandoje.
6. Skubančiam visada trūksta išminties.

Lietuvių

1. Bepigu su plaukuotu peštis, o su išmintingu kalbėtis.
2. Dažnai, rudine apsivilkusi, vaikšto gili išmintis.
3. Didelis juokas – maža išmintis.
4. Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
5. Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda.
6. Išminties turi sulig vartais.
7. Išmintingam nepritinka pykti.
8. Mergos išmintis kaip laumės gentis.
9. Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
10. Protas išmintį vedžioja.
11. Verčiau išmintingas pabars, nei kvailas prigaus.

Lotynų

1. Geriausia yra mokytis išminties pagal kitų patirtį.
2. Išmintinga kartais atrodyti kvailiu.
3. Išmintis – visų vertybių motina.
4. Kvailys bijo likimo; išmintingas iškenčia jį.
5. Linksėjimas galva išmintingam žmogui ir lazda kvailiui.
6. Patirtis, nupirkta kenčiant, moko išminties.
7. Tai yra pats išminties stuburas – nepasitikėti per daug skubotai.
8. Tas yra išmintingas, kuris gali prisitaikyti prie visų gyvenimo atvejų, bet kvailys rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę.
9. Tas sau įgyja išminties pigiai, kuris įgyja ją kitų kaina.
10. Tie, kurie pastebi kitų klaidas, bet nemato savo – yra išmintingi kitiems, bet kvailiai patys sau.

Persų

1. Jei žmogus ieško išminties, jis protingas, bet jeigu mano ją radęs – jis beprotis.
2. Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.

Romėnų

1. Išmintis – visų vertybių motina.

Vietnamiečių

1. Kiekviena gyvenimo diena prideda dalelytę išminties.

Žydų

1. Būk išmintingas ne žodžiais, o savo darbais.
2. Žilė — senatvės, o ne išminties požymis.

Taip pat skaitykite

• Protas
• Kvailumas
• Gudrumas
• Apsukrumas