Kančia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
5 eilutė:
# Aš nenoriu [[ramybė]]s. Noriu [[kančia|kančios]]. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]].
# Didžios [[siela|sielos]] pakelia [[kančia]]s tylėdamos. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].
# [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,/ Audrina protą [[kančia]] maloni./ Žavesį keičia sunkus liūdesys, –/ Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas
# [[Džiaugsmas|Džiaukis]] ir dainuok su visu pasauliu, [[kančia|kentėk]] ir [[liūdesys|liūdėk]] vienas. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]].
# Gal todėl vis kyla ir kyla [[karas|karai]], kad žmogus niekada negali iki galo pajausti, kaip [[kančia|kenčia]] kitas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
20 eilutė:
# [[Kelias]] į [[garbė|garbę]] eina tik per [[kančia|kančią]]. – [[Antanas Maceina|A. Maceina]].
# Kiekviena [[meilė]] nori būti amžina ir tai yra jos amžina [[kančia]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]].
# Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]].
# Klystame manydami, jog [[laisvė]] – jokios [[kančia|kančios]] nepatirianti būsena. – [[Seneka]].
| |||