Dangus

Dangus – virš žemės matoma skliauto pavidalo erdvė; tikinčiųjų įsivaizdavimu Dievo (arba dievų), angelų, šventųjų ir gerųjų žmonių vėlių buveinė, rojus, dausa.

Vakaro dangus

Sentencijos

1. Dangus – tai ne erdvė ir ne laikas. Pasiekti dangų reiškia tapti tobulam! – R. Bachas.
2. Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.
3. Geroms mergaitėms dangus – blogoms viskas. – U. Ehrhardt.
4. Užgauliodami dangų ne šventvagiškai elgiatės, bet bergždžiai stengiatės. – Seneka.
5. Varnalėšos lapas – sraigės dangus. – I. Jašinskaitė.
6. Visada gražios akys, pakeltos į dangų. – Ž. Žuberas.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

1. Debesuotas dangus ne visada prišaukia lietų.
2. Nepaisant mėnulio, saulės ir žvaigždžių grožybių, dangus taip pat turi grėsmingą perkūną ir atakuojančius žaibus.

Anglų

1. Visi nori į dangų, bet niekas nenori mirti.

Lietuvių

1. Brangus dangus, bet su auksu ir ten įsipirksi.
2. Dangun pinigų nereikia.
3. Danguj su pinigais nenusipirksi nieko, pekloj – gal nors smalos.
4. Į dangų su pinigais neįsipirksi.
5. Už pinigus ir dangaus vartai atviri.

Lotynų

1. Daug kalbų yra žemėje, bet tik viena danguje.
2. Kiekvienam yra duotas raktas vartams į dangų. Tas pats raktas atrakina ir vartus į pragarą.

Rusų

1. Aukščiau Maskvos – tik Kremlius, aukščiau Kremliaus – tik dangus.