Gėda
Gėda – negarbė, sarmata.
Sentencijos ir aforizmai
keisti- Atgailavimas dėl gėdingų darbų yra gyvenimo išgelbėjimas. – Demokritas.
- Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.
- Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. – Demokritas.
- Dori ketinimai vertingesni už gėdingus poelgius. – Seneka.
- Gėda dažnai draudžia tai, ko nedraudžia įstatymas. – Seneka.
- Gėda ir garbė – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – Apulėjus.
- Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi. – Markas Aurelijus.
- Gėda prieš žmones – geras jausmas, bet geriausias – gėda prieš save. – L. Tolstojus
- Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės. – F. Šileris.
- Gėda uoliai skaičiuoti kitų trūkumus, o į savus nekreipti dėmesio. – Demokritas.
- Gėdinga kalbėti viena, o galvoti kita, bet dar gėdingiau – galvoti viena, o rašyti kita. – Seneka.
- Gėdos jausmo išugdyti negalima, jis yra įgimtas. – Publijus Siras.
- Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja. – F. Bekonas.
- Gyvenkite taip, kad jums nebūtų gėda parduoti savo papūgą didžiausiai miesto liežuvautojai. – Vilis Rodžersas.
- Gudrauti nelyginant lapei žmogui gėda/ Ir pažiūrų pastovių neturėt nepritinka. – Aristofanas.
- Jeigu vaikai nebūtų verčiami dirbti, tai jie neišmoktų nei rašto, nei muzikos, nei gimnastikos, nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– gėdos. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – Demokritas.
- Kad ir kokią baisią gėdą užsitrauktume, beveik visada turime galimybę susigrąžinti gerą vardą. – F. de Larošfuko.
- Kartais gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai. – Seneka.
- Kas prarado gėdą, tą reikia laikyti žuvusiu. – Plautas.
- Kuklūs žmonės linkę susigėsti būdami jau vien nepadoraus poelgio liudininkai. – G. V. Leibnicas.
- Kvailumas yra gėda, sukelianti nelaimę, kadangi neįmanoma būti geru spekuliantu su gėdos jausmu. Adomas gėdijosi padaręs nuodėmę, tačiau biržoje yra tokių daug, kurie savo nuodėmių nesuvokia, nesigėdija, kadangi jau seniai pamiršo, ką reiškia raudonuoti. – Ž. de La Vega, „Painiavų painiava“, 1688.
- Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. – J. Jablonskis.
- Nepasitikėti draugais didesnė gėda, negu būti jų apgautam. – F. de Larošfuko.
- Net jei esi vienas pats, nekalbėk ir nedaryk nieko blogo. Pratinkis savęs gėdytis daug labiau negu kitų. – Demokritas.
- Nėra nieko gėdingesnio, kaip gyventi be naudos visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti protu nieko neveikiant. – B. Paskalis.
- Pirmas kvailumo požymis yra visiškas gėdos nebuvimas. – Z. Froidas.
- Prarastos gėdos nesusigrąžinsi. – Seneka.
- Tai, kas prasidėjo pykčiu, baigiasi gėda. – B. Franklinas.
- Venk gėdingų dalykų. – Chilonas.
- Užmiršti savo nuodėmes begėdiška. – Demokritas.
- Žmogus, kuris miršta turtingas, miršta gėdoje. – E. Karnegis.
Patarlės ir priežodžiai
keisti- Kai žmogus sukčiauja tau kartą – gėda jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau.
- Kur nėra gėdos, ten nėra ir garbės.
- Nesibaigiantis karas užtraukia gėdą ir didvyriui.
- Apkvailinsi mane vienąkart – gėda tau; apkvailinsi mane dukart – gėda man.
- Jeigu žmogus apgauna mane vienąkart – gėda jam, bet jeigu jis apgauna mane dukart – gėda man.
- Gėda gyventi ne nepritekliuje, o purve.
Nuorodos
keisti
Žodžių reikšmės
keisti- ↑ Gėda.