Lietuvių patarlės ir priežodžiai

A  Ą  B  C  Č  D  E  Ę  F  G  H  I  Į  Y  J  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž

A

1. Abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi.
2. Abejojantį ir višta nugali.
3. Abejojo, kad bėdos turtus išnešiojo.
4. Abejojo, kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo.
5. Abejonė supančioja, ryžtas išlaisvina.
6. Abrakas arkliui nesunkus.
7. Abrakas pas arklį neina.
8. Abraką pametęs, kepalo neieškok.
9. Abraką uždirbsi, kepalą pradirbsi.
10. Abrako arkliui pagailėsi, duonos neturėsi.
11. Abraku vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi.
12. Abu kaip vienas: ir riejasi, ir meluoja.
13. Abu kaip vienas: nei pats velnias neatskirs.
14. Abu kaip vieno kelmo: čia tau matuoja, čia tau meluoja.
15. Abu kopo į lašinius, bet ne abiem teko.
16. Abu kopo, tik vienas nukrito.
17. Abu labu: ant sausos šakos pakartau, kad tik virvės negailėtau.
18. Abu labu: ant vienos šakos pakark – neatsisvertų.
19. Abu labu: Dievui nereikalingu, velniui nuostolingu.
20. Abu labu dygiu: kaip dagys su usnim.
21. Abu labu: gaila, kad vištos mažų nesulesė.
22. Abu labu: gaila tik, kad mažų kiaulėms nesupenėjo.
23. Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą prarytų.
24. Abu labu tokiu, kad pramanytų, vienas antrą vandens šaukšte paskandytų.
25. Abu labu tokiu, kotas į kotą.
26. Abu labu tokiu – toks jojamas, toks važiuojamas.
27. Abu vieną mergą kopinėjo, bet ne abiem seilės varvėjo.
28. Abudu iš vieno puodo valgė augdami, o kai užaugo, skyrėsi keikdami.
29. Ačiū už aguonas, bet aš norėčiau duonos.
30. Adata visą svietą užado.
31. Aimanuosi, kai duonos nustosi.
32. Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
33. Aitvaras neatneš, kol savo neturėsi.
34. Aitvaras neneštų, kad pautienės nemėgtų.
35. Aitvaras visiems darbštiesiems turtus neša.
36. Aitvaro atneštas turtas dažnai ašarom pavirsta.
37. Aitvaro nešiotas – ne rėčiu sijotas.
38. Aitvaru pakilo, vabalu nutūpė.
39. Aitvaru skrido, kai mergas išvydo.
40. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau.
41. Akėčiomis laukų nepravažinėsi – duonos neturėsi.
42. Akėčių pas jį nematau, tai ir duonos neradau.
43. Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino.
44. Akimis meilės neįgysi.
45. Akis už akį, dantis už dantį.
46. Akių daug mato, širdžių maža teužjaučia.
47. Akių neatvėrei, atversi kišenę.
48. Akių pasiklausk ir atrasi.
49. Akys – baisininkės, rankos – darbininkės.
50. Akys – dvi, kelių – šimtai.
51. Akys yra sielos veidrodis.
52. Akys juokiasi, širdis verkia.
53. Akys kaip pelėdos, kai kermošiun rėdos.
54. Akys kaip šakės, nosis kaip tošis, dantys kaip vargonai.
55. Akys marios, gerklė – pekla.
56. Akys mato, bet dantys dar nepriprato.
57. Akys nori, širdis nepriima.
58. Akys pamatys, rankos padarys.
59. Akys plačios kaip Žarėnų ganyklos.
60. Akys prie Dievo, mintys prie velnio.
61. Akys toli mato, protas dar toliau.
62. Akyse bučiuoja, už akių burnoja.
63. Akyse giria, už akių spiria.
64. Akyse – kaip šilkas, už akių – kaip vilkas.
65. Akyse – lapė, už akių – šernas.
66. Akyse – laputė, už akių – vilkas.
67. Akyse – motina, už akių – ragana.
68. Aklam kelio neparodysi.
69. Aklas aklą netoli tenuves.
70. Aklas badas duonai esant.
71. Aklas būdamas, kitam kelio neparodysi.
72. Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa.
73. Aklas kaip višta.
74. Aklas lazdos, alkanas duonos ieško.
75. Aklas vištai grūdą rodo.
76. Aklą ir šiaudas paklupdo.
77. Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
78. Akmuo ir be šaknų auga.
79. Akmuo kantrus, o žmogus – dar kantresnis.
80. Akmuo – ne molis, vilkas avinui – ne brolis.
81. Akmuo nesėjamas dygsta, nelaimė nekviečiama atvyksta.
82. Akmuo stabutis, vanduo neramutis.
83. Ale durnių, pridygo, kaip grybų po lietaus.
84. Alkana varna ir vanagą puola.
85. Alkanam duona kaip su medum.
86. Alkanam sausa duona už medų skanesnė.
87. Alkis – geriausias mokytojas.
88. Alpsta, kaip merga berną pamilusį, su kita besibučiuojant išvydusi.
89. Alus – kaip velnias raguotas.
90. Amatas duonos neprašo, pečių nelaužo.
91. Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi.
92. Amerikoj nieks pinigais nešiks.
93. Amžiną bėdą velnias išgalvojo, amžiną laimę žmogus išsvajojo.
94. Amžiną namą tik giltinė pastato.
95. Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
96. Amžius stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro.
97. Amžius veidą išaria ir be noragų.
98. Angelas apleis, velnias ateis – vienas nebūsi.
99. Angelo balselis, raganos širdelė.
100. Anyta – ne motinėlė, kad ir gegute kukuosi – nepasigailės.
101. Anyta – velnio pramanyta.
102. Anytos raganos, bet ir marčios – ne angelai.
103. Anytos žodžiai skaudesni už motinos rykštę.
104. Anksti kelsi, vėlai gulsi, gyvenime neprapulsi.
105. Ankstyvas darbas – trigubas vaisius.
106. Ankstyvas darbas vaisius didina.
107. Ankšti namai, bet savi.
108. Ant akmens pasėsi – ant lentos kepsi.
109. Ant arielkos pirmutinis, tai į darbą paskutinis.
110. Ant arklio jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško).
111. Ant arklio jojo – arklio ieškojo, žmonių klausinėjo, o ką sakė – negirdėjo.
112. Ant aruodo ir kiaulė gaspadinė.
113. Ant gero žiedo ir bitė sėda.
114. Ant jaunos karvės auga pinigai.
115. Ant kito pamato ir blusą, o ant savęs nė jaučio nemato.
116. Ant kvepiančios gėlės ir bitelė tūpia.
117. Ant liežuvio galo meilė, širdy – seilė.
118. Ant moters liežuvio septyni velniai sėdi.
119. Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo.
120. Ant seno kailio reikia naujo botago.
121. Ant stogo kožnas mandras subinę rodyti.
122. Ant svetimo arklio toli nenujosi.
123. Ant to šnapso visi knapso.
124. Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima.
125. Ant visų žolynų bitelės leidžias, bet ne nuo visų medų ima.
126. Anties plerpėjimas, o ne vyro šneka.
127. Apetitas atsiranda bevalgant.
128. Apkalbėjo ragana velnią, kad jis vaikšto be kelnių.
129. Apmąstyk viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai.
130. Aprenk kuolą, ir tas bus gražus.
131. Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo.
132. Apsidžiaugė bitėmis širšių lizdą radęs.
133. Apsidžiaugė, lyg su aitvaru būtų susidraugavęs.
134. Apsimoka kaip arkliui šiaudai.
135. Apsiprato akys, apsipras ir širdis.
136. Apsišikti lig ausų.
137. Apsišlavė kaip nauja šluota.
138. Apsivedė negalvodamas, pagyvens raudodamas.
139. Apsivesi dėl pinigų – būsi tėvas svetimų vaikų.
140. Apsivesi su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi.
141. Apsivesi su pinigais – būsi su ragais.
142. Apspito kaip bitės.
143. Ar bitė uodegon įgėlė?
144. Ar bitės, ar avys.
145. Ar daug gaidys vištos bijo – tiek ir aš tavęs.
146. Ar ilgam šuniui dešra po kaklu?
147. Ar išmano kiaulė pipirus – mislija, kad žirniai.
148. Ar išmokysi akmenį prieš vandenį plaukti.
149. Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti.
150. Ar valdžia nepatinka, ar pinigai negražūs.
151. Ar vyras mirė, ar saga iš kelnių ištrūko.
152. Ar žodį sakai, ar žirnius beri į sieną, tai jam tas pats.
153. Ardami arti, pjaudami pjauti mokomės.
154. Arkliams avižos brangesnės už auksą.
155. Arklio, kuris veža, botagu nepliek.
156. Arklio nešėręs, toli nevažiuosi.
157. Arklio nugara javai dera.
158. Arklio saugokis iš užpakalio, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių.
159. Arkliui koją kausto, o varlė savo atkiša.
160. Arklius išvogus rakina tvartą.
161. Arklius pavogus, vėlu rakinti kūtę.
162. Arklį gavęs, gaidžio negeisk.
163. Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
164. Arklį pažinsi kelionėj, o draugą – bėdoj.
165. Arklį stačias šersi – gulomis važiuosi, gulomis šersi – stačias važiuosi.
166. Arklys ant keturių kojų suklumpa, o žmogus su vienu liežuviu nesuklups!
167. Arklys ir keturiomis kojomis suklumpa.
168. Arklys neėdęs žagrės netrauks.
169. Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
170. Arklys suklumpa ir keturiomis kojomis, o žmogus dviem nesuklups!
171. Arti pragaro gyvendamas ir velnią turi į krūmus vadinti.
172. Artimas draugas už tolimą giminę geresnis.
173. Artojas be botago – kaip šuva be uodegos.
174. Asilo galvą beturėdamas, bet gražiai bekalbėdamas, visiems patiksi ir dargi protingu liksi.
175. Aš jam su duona, ans man su akmeniu sveidė, – ar ne bjaurybė?
176. Aš mergytę myliu, bet kai vesti – tyliu.
177. Aš ponas, tu ponas, kas gi mūsų terbas neš?
178. Aš tavęs tiek bijau, kiek pernykščio sniego.
179. Atbėgo, kaip aitvarą pasižabojęs.
180. Ateik, belaukiamas, išeik, bemylimas.
181. Ateina diena, atsineša ir savo darbą.
182. Ateis laikas, bus ir vaikas.
183. Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose.
184. Atėjo vyras kaip vilkas, jei su žmona – tai bus kaip šilkas.
185. Atėmė kaip ragana nuo karvių pieną.
186. Atiduok pačią dėdei, o pats pas meilę eik.
187. Atitiko kirvis kotą.
188. Atgalia ranka tik ragana žegnojas.
189. Atgausi iš arklio avižas.
190. Atlaidai – kunigų pinigai.
191. Atlaidai – mergų paroda.
192. Atras ugnis taukus.
193. Atsargiau reikia su nepažįstamu kalbėti, o su priešu – geriau tylėti.
194. Atsargumas gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko.
195. Atsargų žmogų ir Dievas saugo.
196. Atsibodo kaip žiema.
197. Atsikirto kaip kirvis į akmenį.
198. Auga besibadydamas, sensta besimokydamas.
199. Auga vaikai, auga ir bėdos.
200. Augantysis užauga, senstantysis pasensta.
201. Auksas brangus, bet negardus.
202. Auksas ir pelenuose blizga.
203. Auksas ir purve žiba.
204. Auksas kreivais keliais vaikščioja.
205. Auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje.
206. Auksas naudingas, geležis reikalinga.
207. Auksas šaltas, o žmogų kaitina.
208. Auksas veža, auksas neša.
209. Auksą ir dievas mėgsta.
210. Auksinė yla ir storą kailį praduria.
211. Auksinis plaktukas ir geležines duris prakala.
212. Aukso kalnai tik ten, kur žmonės negyvena.
213. Aukso nagai, velnio nasrai.
214. Aukso neturėdamas – gyvensi, geležies neturėdamas – duonos neuždirbsi.
215. Aukso žodžiai iš asilo burnos.
216. Aukso žuvytę šilko tinklu gaudo, gražią mergytę meilės žodžiais šaudo.
217. Auksu pakaustyta kiaulė žirgą atstoja.
218. Auksu patepsi, kur nori pateksi.
219. Aukščiau bambos neiššoksi.
220. Aukščiau kaktos ausys neauga.
221. Aukštai kilęs, žemai pulsi.
222. Aukštoms kojoms visos tvoros žemos.
223. Ausį skauda, tai koja neprimina.
224. Ausys ragų neprilygsta.
225. Ausyse galima durpes kasti.
226. Aušros lakštingala – šienautoja, vidurdienio – uogautoja, vakaro – arklių ganytoja, nakties – žuvautoja.
227. Aušta, kaušta, saulė teka, pati galą daro.
228. Avelė bliauna, kol šieno gauna.

B

1. Bagotam pinigai iš dangaus krinta.
2. Baimė – blogas patarėjas.
3. Baimė su meile drauge nevaikšto.
4. Baimė turi didžias akis.
5. Baimės plačios akys.
6. Baloj gulėjęs nebūsi sausas.
7. Balsas tautos – balsas Dievo.
8. Balta duona juodom rankom uždirbama.
9. Balta duona šikną drasko.
10. Balta višta nupešta, į tvorą įkišta.
11. Bandyk vyrą moterim, o geležį akmeniu.
12. Barška kaip tuščias puodas.
13. Barzda ir nesėjama auga.
14. Batas – purvo brolis.
15. Batas vyžai – ne tarnas.
16. Be akių ir pasaulis nemielas.
17. Be aušros diena neateina.
18. Be bitino nė bitės negyvens.
19. Be darbo – ilgu, su darbu – sunku.
20. Be davimo meilės nėr.
21. Be Dievo žinios nieko gero nenuveiksi.
22. Be drąsos ir žingsnio nežengsi.
23. Be duonos nė meilės nėra.
24. Be duonos sotus nebūsi.
25. Be galo, be pradžios: Dievas, meilė, laikas, ruimas.
26. Be grieko nebus nieko.
27. Be jaunatvės nėra senatvės.
28. Be kantrybės nėra galybės.
29. Be meilės ir zgados nėra.
30. Be meilės nėra palaimos.
31. Be moteriškės tušti namai.
32. Be pavydo meilė kaip valgis be druskos.
33. Be pavydo nėra meilės.
34. Be prietelių negyvenk, bet tų nedaug turėk.
35. Be saulės – ne vasara, be meilės – ne gyvenimas.
36. Be skausmo nėra džiaugsmo.
37. Be šūdo nėr nė grūdo.
38. Be tvarkos gyvensi – nelaiku pasensi.
39. Be vyro, kaip sriuba be pipiro.
40. Be žmonos kaip kiemas be tvoros.
41. Belaukiant laimės žadėtos, užklupo bėdos netikėtos.
42. Bendras arklys visada liesas.
43. Bene žydo bitės apniko?
44. Bepig senam meluoti, o turtingam vogti.
45. Bepigu dirbt, kai yra ką valgyt.
46. Bepigu gaidžiui, kad neturi uošvienės.
47. Bepigu su pinigais.
48. Bepigu su plaukuotu peštis, o su išmintingu kalbėtis.
49. Beprotį kaip neaprėdytum vis bus beprotis.
50. Bernas – arklyje, merga – lopšyje.
51. Bernas už mergos, velnias už kalbos.
52. Bernų meilė kaip šuns seilė.
53. Besimylėdami nosį nukanda.
54. Bėda be dantų, o žmogų suvalgo.
55. Bėda be pinigų, bėda su pinigais.
56. Bėda be vaikų, bėda su vaikais.
57. Bėda kojas taiso.
58. Bėda pro duris – meilė pro langą.
59. Bėda vedus, bėda nevedus.
60. Bėdoje pinigai atsiras.
61. Bėga kaip arklys, dagį po uodega gavęs.
62. Bėga vilkas – tunka vilkas, guli vilkas – džiūsta vilkas.
63. Bibys ne ožys, karklais nepašersi.
64. Bičiulį nelaimėje pažinsi.
65. Biednam ir blusos pinigai.
66. Bijai vilko – neik į mišką.
67. Bijo kaip velnias kryžiaus.
68. Bijok Dievo! (dievobaimingų žmonių ir dievobaimingiems skirtas apeliavimas į kokių nors dalykų šventumą).
69. Bitele, nei tu man kąsk, nei medaus duok.
70. Bitelės saldus medelis, bet sunkus darbelis.
71. Bitė maža, bet skaudžiai gelia.
72. Bitė meduj gyvena, ir tai zavadą randa.
73. Bitė nuodinga, bet ir naudinga.
74. Bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus – kai per daug turi.
75. Bitė samanė, kas tave pramanė?
76. Bitė su bite supyksta.
77. Bitės be motinos – pražuvę vaikai.
78. Bitės dobile susiprado imdamos medų, kaip tat žmogus su žmogumi nesusibars.
79. Bitės kuislais išėjo.
80. Bitės saldus medus, bet sunkus darbas.
81. Bitės, saldų medų benešdamos, ir tai susipyksta.
82. Bitutės sunkus darbelis, bet saldus vaiselis.
83. Byra kaip iš prakiurusios mašnos pinigai.
84. Blizga kaip senmergės zerkolas.
85. Bloga pati ir gerą vyrą pagadina.
86. Bloga žmona kaip ant kaklo piela.
87. Bloga žmona, kaip peilis avelei.
88. Bloga žmona vyro nedabina, bet ant kaklo virvę dažnai užkabina.
89. Blogai be pinigų, ale blogai ir su pinigais.
90. Blogas arklys ir pro lanką daboja, ar vežimas didelis.
91. Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia.
92. Blogas pavyzdys raitas joja, geras – kaip raišas šlubuoja.
93. Blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturiukas tetręšia.
94. Blogas vyras – ne našlystė.
95. Blogi darbai akis bado.
96. Blogi draugai ir gerą išveda iš kelio.
97. Blogi pinigai nepasiduoda.
98. Blogiau mirties nebus.
99. Blogo lazda nepataiso.
100. Blogos ausys gero žodžio neklauso.
101. Blogų kalbų nedidink, jos pačios auga.
102. Boba ir ragana – velnių seserys.
103. Boba iš ratų – ratams lengviau.
104. Boba kaip troba, papai kaip pirtis, subinė kaip doklas.
105. Boba perša – velnias šliūbą duoda.
106. Boba senyn – liežuvis ilgyn.
107. Brangi žuvis nenardo visų akivaizdoje.
108. Brangus dangus, bet su auksu ir ten įsipirksi.
109. Brangus tėvam vaikas, bet ir čia turi būti saikas.
110. Braunasi, kaip bernas po mergos prijuoste.
111. Briedis girioj, o jau iešmą drožia.
112. Broleli mano, valgyk duoną savo.
113. Brolis, ne brolis – lipk iš grūšios.
114. Brolių meilė yra sidabras, o draugų – auksas.
115. Bučinio kaip šiupinio, meilės kaip košės.
116. Būdamas jaunu ar bagotu – kur nujosi, ten pristosi.
117. Būk atsargus svajodamas, nes kartais svajonės išsipildo.
118. Būk darbštus kaip skruzdėlė, o tvarkingas kaip bitė.
119. Būk drąsus su merga – po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nesurasi.
120. Būk girtinas, bet nesigirk.
121. Būk visų mylimas, bet pats meilės neieškok.
122. Būk vyras, nesipešk su boba.
123. Burba kaip avis į uodegą įkirpta.
124. Būta čia ir tavo kaltės, kad mergos papai pritvinko.

C

1. Cukrum gyvenimo nepasaldinsi.
2. Cukrus su druska lygiai balti, tik nelygiai saldūs.

Č

1. Čirškia kaip žvirbliai pavasarį.
2. Čiupinėjasi kaip mergos su bernais.

D

1. Daina dieną trumpina, daina darbą lengvina.
2. Daina draugus gimdo, daina priešus tildo.
3. Dainuoja tas, kieno sąžinė rami.
4. Dainuok dainelę, kol turi jauną širdelę.
5. Daktaras ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi.
6. Dalia akla – pas tą ateina, kas jos nelaukia.
7. Dangun pinigų nereikia.
8. Danguj su pinigais nenusipirksi nieko, pekloj – gal nors smalos.
9. Dar arklio neturi, o jau pavalkus mieruoja.
10. Dar nei vienas dėl to nežuvo, kad nakčia pas mergą pabuvo.
11. Dar nepažino mergos smoko, kol neužvertė andaroko.
12. Dar vaiko nėr, o jau kūmus prašo.
13. Dar vyras kaip jautis – moka po andaroku brautis.
14. Darbai giria, žodžiai peikia.
15. Darbai – tai ne vargai.
16. Darbas darbą lenkia.
17. Darbas dėl akių duonos nepelno.
18. Darbas – Dievo paliepimas, tinginys – velnio pagunda.
19. Darbas duoną pelno, tinginystė – vargą.
20. Darbas gėdos nedaro.
21. Darbas gėdos nedaro, tiginiavimas šunų lodyti išvaro.
22. Darbas kelia, darbas guldo.
23. Darbas – laimės šaltinis.
24. Darbas meistrą giria.
25. Darbas meistrą moko ir giria.
26. Darbas myli darbininką.
27. Darbas – ne vargas, tinginystė – ne laimė.
28. Darbas nedirbtas nepaliks.
29. Darbas žmogaus negadina.
30. Darbas žmogų puošia.
31. Darbą dirbdamas nežiūrėk, kur varnos lekioja.
32. Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi.
33. Darbininkė kaip bitelė.
34. Darbymety ir akmuo kruta.
35. Darbo šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs.
36. Darbšti bitelė, saldus medelis.
37. Darbšti kaip bitė.
38. Darbšti kaip bitė, o gudri kaip lapė.
39. Darbštus žmogus visuomet ras darbą.
40. Darbu, triūsu spindi Lietuva mūsų.
41. Darbuokis it amžinai gyvensiąs, elkis it rytoj mirsiąs.
42. Darbus atlikus linksma švęsti.
43. Darbų iki langų.
44. Darydamas žmonėms ką gera, nelauk atsigeravimo.
45. Daryk dabar ką gali, ateinančius daiktus pavesk Viešpačiui.
46. Darmi. pinigai nepašildo.
47. Daug apžioti galima, bet praryti sunku.
48. Daug bėdos, o maža naudos.
49. Daug norėdamas daug kankinsies.
50. Daug rankų didžią naštą neša.
51. Daug žadantis maž teduoda.
52. Daugiau kaip išgali neduok.
53. Daugumos žmonių akys yra svetimose galvose.
54. Davatka ir bezdėdama Dievą garbina.
55. Davatkai Dievas burnoj, velnias šiknoj, o dūšia apie bambą sukasi.
56. Davatkai Dievas glėby, velnias širdy.
57. Davatkos liežuvis lig kelių.
58. Davei arklį – duok ir balną.
59. Dažnai juokiesi iš kitų – likimas pasijuoks iš tavęs.
60. Dažnai, rudine apsivilkusi, vaikšto gili išmintis.
61. Dažo kaip mergos pasturgalį.
62. Degtinė ir alus gimdo vargus.
63. Degtinė į namus – velnias už stalo.
64. Degtinė į trobą – protas laukan.
65. Devyni amatai, dešimtas badas.
66. Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.
67. Dėk grūdą prie grūdo – pripilsi aruodą.
68. Dėl ilgo liežuvio ne vienam ir dantys išgriuvo.
69. Dėl svečio turėk, dėl vaiko galėk.
70. Didelis juokas – maža išmintis.
71. Didelis kaip arklys, kvailas kaip višta.
72. Didelis kaip asilas, kvailas kaip avinas.
73. Didelis kaip žardas.
74. Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
75. Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda.
76. Didvyris miršta kartą, o bailys – tūkstantį kartų.
77. Didvyrį pažinsi kovos lauke.
78. Didžiai apsunkina vaikus keiksmai ir barniai tėvų.
79. Didžiausiu išdaviku gali būti tik artimiausias draugas.
80. Diena dieną moko.
81. Dievas burnoj, velnias uodegoj.
82. Dievas davė dantis, duos ir duonos.
83. Dievas davė ligą, duos ir sveikatos.
84. Dievas duoda riešutų, bet jų neišgliaudo.
85. Dievas glėbyje, velnias širdyje.
86. Dieve, duok iš pono elgetą, ne iš elgetos poną.
87. Dievo keliai erškėčiais nukloti, velnio – auksu brukavoti.
88. Dievo žinioj viskas yra.
89. Dikta merga kaip penima kiaulė.
90. Dingo kaip adata.
91. Dingo skarmaluose, atsirado šilkuose.
92. Dirba kaip arklys.
93. Dirba kaip gaidys.
94. Dirba kaip su svetimais nagais.
95. Dykai gauti pinigai sunkūs.
96. Dykas kaip arklys, linksmas kaip gaidys.
97. Doras gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai.
98. Dori dorus myli, nedori prie nedorų kimba.
99. Dovanai reik greito arklio.
100. Dovanos priimtos suriša žmogų.
101. Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
102. Dovanų karalius mirė.
103. Dovanų savo neskaityk, Viešpats suskaitys.
104. Drabužis žmogaus nepagadina.
105. Draugai, kol atskirai pinigai.
106. Draugas nelaimėje užjaučia, laimėje pavydi.
107. Draugą nelaimėje pažinsi.
108. Draugų prie stikliuko netrūksta, o kai bėda – visi nurūksta.
109. Du kiškius vydamas, nė vieno nepagausi.
110. Du kvaili, trečias – be proto.
111. Du zuikiu vienkart gainiodamas, nė vieno nenušausi.
112. Dukart negyvensi.
113. Dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
114. Duoda – imk, muša – bėk.
115. Duok, Dieve, bėdą – pinigų bus.
116. Duok durniui. kelią.
117. Duok rankoms valią – pateksi į nevalią.
118. Duok vaikui valią, pats būsi nevalioj.
119. Duona artojui, pienas piemeniui, rykštė – tinginiui.
120. Duona avižainė, putra dirsinė.
121. Duona – ne mama, galima ir be jos pabūt.
122. Duona ne marti, kad ir karti.
123. Duona – ne marti; suvalgysi, ir nebėr.
124. Duona už auksą brangesnė.
125. Duona verkia tinginio valgoma.
126. Duoną riekia kaip uošvė.
127. Duoną taupyk rytojui, o ne darbą.
128. Duoti raganai vištas ganyti.
129. Durnas kaip bato aulas.
130. Durniui ir pinigai rodosi.
131. Durniui pinigai – smertis.
132. Dūmas tėvynės už svetimą ugnį šviesesnis.
133. Dviejų amžių negyvensim.
134. Dviejų arbūzų į vieną ranką nepaimsi.
135. Džiaugias kaip ragana palubėj.
136. Džiaugiasi biednas vaikais, o bagotas pinigais.
137. Džiaugiasi kaip senmergė berną gavusi.

E

1. Eidamas su velniu obuoliauti, paliksi ir be terbos, ir be obuolių.
2. Eina kaip aitvaras medžių viršūnėmis.
3. Eina lyg namus pardavęs.
4. Einant arti, reikia arklį gerai pašerti.
5. Eik su mulkiu riešutauti – paliksi ir be kraitelės.
6. Eiklų arklį ir šiaudas baido.
7. Eisi ar neisi, o kur tau skirta, ten ir suklupsi.
8. Eisi šunis lodydamas.

G

1. Gadynė praslinkusi visados geresnė rodos už esančią.
2. Gaidys ką iškas, tą ir sules.
3. Gaidys manęs nepabaidys.
4. Gaisras negesinamas išsiplečia.
5. Gajus kaip ragana skandinama.
6. Galvos daro patarimus, o pinigai nutarimus.
7. Gandras atnešė.
8. Ganyk avis ir vilko nematydamas.
9. Gardi duona burną gadina.
10. Gardus obuolys, kai nėra sargo.
11. Gaspadoriaus akimi gyvuliai tunka.
12. Genys margas, pasaulis – dar margesnis.
13. Gera duktė motinos širdį nutildo, bloga – plaukus pražildo.
14. Gera moteris – namų raktas.
15. Gera moteris vyrui kelią taiso.
16. Gera paukšteliui rudenį išskristi, kad pavasarį vėl gali sugrįžti.
17. Gera širdelė – plika subinėlė.
18. Gera virėja ir iš kirvio sriubą išvirs.
19. Gera žmona pati pasiūlo.
20. Gera žmona prastą vyrą pataiso, bloga žmona gerą vyrą pagadina.
21. Gerai negerai – svetur ne namai.
22. Gerais norais ir pragaras grįstas.
23. Geram arkliui nereikia botago.
24. Geram artojui ir blogas arklas gerai aria, blogam ir geras nekaip.
25. Geram meistrui darbas rūpi, o ne atlyginimas.
26. Geras artojas ir su žąsinu paaria.
27. Geras darbas patsai save giria.
28. Geras darbininkas ir miegodamas darbo neužmiršta.
29. Geras drabužis blogo nepataisys, menkas – gero nesugadins.
30. Geras kalboj, blogas darbe.
31. Geras siuvėjas ir be žirklių pasiuva.
32. Geras siuvėjas ne tik išardo, bet ir vėl sudeda.
33. Geras žentas blogo sūnaus neatstoja.
34. Geras žodis turi kojas, o piktas – sparnus.
35. Gerbk kitus, tada ir tave gerbs.
36. Geri darbai nesigiria.
37. Geri vaikai tėvams paguoda, blogi – širdį užduoda.
38. Geriau atviras priekaištas, negu paslaptingas pyktis.
39. Geriau būt biednam, bet laisvam.
40. Geriau būti protingam nekaip turtingam.
41. Geriau į savo bakūžę susirietus, nekaip į svetimus rūmus stačiom eiti.
42. Geriau laisvėj alkti, negu vergijoj lėbauti.
43. Geriau mirti kovoje, kaip pasiduoti gėdoje.
44. Geriau sava pirkaitė, negu svetima pilaitė.
45. Geriau savo utėles mušt, negu svetimi pinigai skaityt.
46. Geriau savoje šalyje elgetauti, negu svetimoje ponauti.
47. Geriau senmergystė negu bloga moterystė.
48. Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
49. Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti.
50. Geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu daugybė valgių ant svetimo stalo.
51. Geriau turėti mažai, bet teisingai uždirbti.
52. Geriau valandą palaukti, negu minutę pavėluoti.
53. Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimtį – išgirsti.
54. Geriau žvirblis rankoj, o ne briedis girioj.
55. Geriausi rūbai nauji, geriausi draugai – seni.
56. Geriausia dorybė iš visų laikyti liežuvį už dantų.
57. Geriausia marti blogos duktės neatstoja.
58. Gero darbininko darbas ieško.
59. Geros akys dūmų nesibijo.
60. Gerų tėvų geri ir vaikai.
61. Gėda gyventi ne nepritekliuje, o purve.
62. Gėris nugali blogį.
63. Giliau arsi – gardesnę duoną valgysi.
64. Giltinė – ne sesuo.
65. Giltinė rūrą uosto.
66. Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
67. Gilus vanduo neteka srauniai.
68. Gims diena, gims dienai ir darbas.
69. Gimti sunku, o mirti dar sunkiau.
70. Gimtinėj ir juoda pluta – pyragai.
71. Gimus dukteriai, išvesk arklius iš tvarto.
72. Ginčai akli, ginčai kurti.
73. Ginčais proto neįrodysi.
74. Ginčydamasis greičiau sulauksi bėdos negu naudos.
75. Girk pabaigą, o ne pradžią.
76. Girta merga pati vaiką susigraibo.
77. Girta moteris ir už velnią bjauresnė.
78. Girtam ir avelė – panelė.
79. Girtam ir baloj sausa.
80. Girtam saulė klane miega.
81. Girtavimas – visų ydų motina.
82. Girtas – piktas lyg raganos piršlys.
83. Gyvais pinigais mokėti.
84. Gyvatė gelia skaudžiai, o pikto žmogaus liežuvis – dar skaudžiau.
85. Gyvena kaip inkstas taukuose.
86. Gyvenimas be vyro – kartesnis už pipirą.
87. Gyvenimas be žmonos – kaip daržas be tvoros.
88. Gyvenk vienybėj su žmonėmis, o kariauk su pagedimais savo.
89. Glostė čigonas arklį iš tyko, iš po nakties arklys išnyko.
90. Godok senelį, tai ir tau pasenus, kiti tave pagodos.
91. Graži būtų mergina, tik rankos per baltos.
92. Graži moteris – akims rojus, sielai – pragaras, o kišenei – skaistykla.
93. Graži žmona – ne sau, o kaimynui.
94. Greičiau šventu paliksi, nekaip visiems įtiksi.
95. Greita meilė kaip seilė.
96. Greitai žmogus užaugi, dar greičiau pasensti.
97. Greitas kaip aitvaras.
98. Greitas kaip vijurkas.
99. Greiti pažadai vėjais išlaksto.
100. Greitus darbus vėjai renka.
101. Griešnos akys bijo šviesos.
102. Grožis reikalauja aukų.
103. Gudrybė mokina, gudrybė ir skandina.
104. Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.
105. Gudrybė – tėvas suktybių, o motina – melagystė.
106. Gudrumas proto neatstoja.
107. Gudrumu visur pralįsi, bet ne iš visur sausas išlįsi.
108. Gudrus kaip lapė.
109. Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas – visados.
110. Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
111. Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
112. Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
113. Gulėdamas nedaug tepadirbsi.
114. Gulom šėręs, arkliu nevažiuosi.
115. Gvoltavoja kaip prūsas mergą.
116. Gvoltu bučiuojant, dvasia dvokia.

I

1. Ieško adatos kupetoj šieno – suras kaip pernykščią žiemą.
2. Ieškodamas ir velnią surasi.
3. Ieškok berno, kuris dirbti moka, o ne tokio, kuris gražiai šoka.
4. Ieškok kaip aklas adatos.
5. Ieškok kaip druskos, ir rasi.
6. Ieškok kaip duonos ir rasi.
7. Ilga kalba be vaisiaus.
8. Ilgas kaip smilga.
9. Ilgą iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nuneš.
10. Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės.
11. Imdamas galvok apie atidavimą.
12. Ir aitvaras ne visados pinigus neša.
13. Ir aitvaras turtų neprikraus, jei kišenė skylėta.
14. Ir aitvaras veltui pinigų neneša.
15. Ir aklas kelią namo suranda.
16. Ir akmuo, ant vietos begulėdamas, apželia.
17. Ir arklys arklio dykai nekaso.
18. Ir asilas moka ausim karpyti, bet išmokyk jį arklą patampyti.
19. Ir asilas žvengia, avižas pamatęs.
20. Ir aš pats jau žinau, kurio kaimyno puodas mano lašiniais kvepia.
21. Ir be gaidžio saulė patekės.
22. Ir bitutė savo namelius gina.
23. Ir dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
24. Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi.
25. Ir eina patylomis, kaip šešėlis per šiaudus.
26. Ir gaidys ant savo mėšlyno ponas.
27. Ir gaidys savo kieme drąsus.
28. Ir gandras ne kiekvienam laimę žada.
29. Ir gandro lizdas nuo bėdų neapsaugo.
30. Ir gera duona dantys atsikanda, kai žmogus jokio sau darbo nesusiranda.
31. Ir geras gyvenimas be darbo nusibosta.
32. Ir juodas darbas dabina žmogų.
33. Ir mažas kelmas išverčia vežimą.
34. Ir merga žino, kam berno pautai kabo.
35. Ir paukštelis savo lizdą gina.
36. Ir pelė savo urve ginasi.
37. Ir šuo kariamas pripranta.
38. Ir šventi puodus kulia.
39. Ir uždarius duris laikas bėga.
40. Ir velnias turi viršininką.
41. Ir vilkas avis ganyti galėtų, kad aviena jam smirdėtų.
42. Ir vilkas sotus, ir avis sveika.
43. Ir ženklintą avį vilkas neša.
44. Iš adatos kirvio nepadirbsi.
45. Iš adatos šakes padarė.
46. Iš adatos vežimą priskaldo.
47. Iš aguonos grūdo vežimą priskaldo.
48. Iš aitvaro turto nebūsi laimingas.
49. Iš dainos žodžio neišmesi.
50. Iš darbo pažinsi žmogų.
51. Iš daug kalbos mažai naudos.
52. Iš davatkos nei Dievui žvakės, nei velniui šakės.
53. Iš didelio juoko – ašaros.
54. Iš didelio karščio maža nauda.
55. Iš didelio rašto išeina iš krašto.
56. Iš gėdos nebežino kur akis kišti.
57. Iš guolio nekepsi raguolio.
58. Iš jo ir akmens galvai prasiskelti už dyką negausi.
59. Iš jo nieko nepasiskolinsi: jis adatą ir tą deda ant svarstyklių.
60. Iš kalbos gali spręsti apie darbą.
61. Iš kišenės byra pinigai.
62. Iš ko mulkį pažinsi, kad ne iš juoko.
63. Iš kunigo ir paleistuvės grąžos neprašyk.
64. Iš mažos gilės išauga didelis ąžuolas.
65. Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.
66. Iš mėšlo virvę veja.
67. Iš pradžių – meiliai, vėliau – peiliai.
68. Iš pradžių mergina retai su kuo šneka, o ant galų galo už čigono teka.
69. Iš šūdo vaško neišsunksi.
70. Iš šapo vežimą priskaldo.
71. Iš tų miltų nekepsi duonos.
72. Iš vakaro nemiga – iš ryto nekela.
73. Išalkusiam duona rupi.
74. Išdegė darbas kaip raganai alus.
75. Iškepė kaip ragana ragaišį.
76. Iškultų šiaudų nebekulk.
77. Išmano tiek, kiek iš nosies į gerklę.
78. Išminties turi sulig vartais.
79. Išmintingam nepritinka pykti.
80. Išmokyk akmenį plaukti, kad skęsta!
81. Išmokyk, žmogus, akmenį plaukti.
82. Išmoks, kai akys iššoks.
83. Išpurtino kaip vanagas vištą.
84. Išsirinkau bernelį artojėlį.

Į

1. Į akis pažiūrėjęs, sveikatos neklausi.
2. Į akis taip, už akių – kitaip.
3. Į dangų su pinigais neįsipirksi.
4. Į dievo pagalbą tikėk, bet ir pats netingėk.
5. Įeinant akys svyla, išeinant – pakaušis.

Y

1. Ylos maiše nepaslėpsi.
2. Yra darbo, yra ir naudos.
3. Yra dvi taisyklės: vienas dievas danguj, viena motina žemėj.
4. Yra galvočių ir trejų metų, o kvailių ir šimto metų.
5. Yra varlių, rasis ir gandras.

J

1. Jam paskolinsi – lopeta užmokės.
2. Jau giltinė dalgį galanda.
3. Jau ji liko kačėnų graužt, nabašninkų praust.
4. Jaunam ir pelė dantis duoda.
5. Jaunystės griekai – senatvės vargai.
6. Jaustis kaip žuvis vandenyje.
7. Jei alkanas – niekas nemato, o nuogą – visi.
8. Jei aš meluoju, tai tu vagi.
9. Jei moteris piršlys, tai velnias šliūbą duoda.
10. Jei ne pinigais, tai sėtiniais.
11. Jei nebūt arklys nudvėsęs, būt ir nuo ėdimo atpratęs.
12. Jei nebūt artojo, visi badu mirtų.
13. Jei nėr proto, ar su lopeta įmesi?
14. Jei peršokai per arklį, peršok ir per uodegą.
15. Jei sena merga ženijasi, tai ir vyžos ant mėšlyno šoka.
16. Jei širdžiai miela, akiai dailu.
17. Jei tau žalia akyse, dar nereiškia, kad atėjo pavasaris.
18. Jei tiesos negali pasakyti, geriau nutylėk.
19. Jei turi ką valgyti ir su kuo apsirėdyti, nieko geresnio neturėtum ir karalium būdamas.
20. Jeigu nori pamiegoti, reikia lovą pasikloti.
21. Jo burna nedurna – duodama žiojas.
22. Jo trobos dangum dengtos, lauku tvertos.
23. Juoda duona – ne badas.
24. Juodas kaip puodas.
25. Juodos gaspadinės rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona.
26. Juokas – dalykas rimtas.
27. Juoktis – sveika.
28. Juokiasi puodas, kad katilas juodas.
29. Jurgis pas mergas, o arklys į lankas.
30. Jūra ligi kelių.
31. Jūrą perplaukęs, klane nuskendo.
32. Jūros neišsemsi, upės neišgersi.

K

1. Kad arklį sega, ir varlė koją kelia.
2. Kad arklį už karčių paleidai, už uodegos neišlaikysi.
3. Kad druska atpigs, tai mergom papai dygs.
4. Kad gausi per ausį, ir po blynu pasirausi.
5. Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo tėvynėj.
6. Kad ir smilgeliai, bet vis nameliai.
7. Kad ir už ožio, bile čipką užvožė, kad ir už jaučio, bile vyrą gaučiau.
8. Kad ir viena avelė bliauna, bet dėl visų išbliauna.
9. Kad ir žūsiu, bet vis savo nameliuos būsiu.
10. Kad katės lotų, šuns nebereikėtų.
11. Kad kiaulė ragus turėtų, visą svietą išbadytų.
12. Kad sapne rasiu, duosiu.
13. Kad saulei tekant nebuvo, tai sėdant nebereikia.
14. Kad tik vyras turi kulę, kepurę, tai merga ir eina.
15. Kad tu meluoji, net tavo ausys kruta.
16. Kad velnias gimė, tai velnias ir bus.
17. Kada gi pekloj velnio nebuvo?
18. Kada pinigai kalba, tada tiesa tyli.
19. Kai davatka velnią pamačius.
20. Kai girtas pažada, velnias juokiasi.
21. Kai liūtas rodo dantis, nemanyk, kad jis juokiasi.
22. Kai norėsi šikti, tai ir kelnes nusimausi.
23. Kai pradeda mergai želti, tai net visą ima kelti.
24. Kai velnias nieko negali padaryt, pasiverčia į bobą.
25. Kailiniai pečiaus nešildo.
26. Kaimynas artimesnis už giminaitį.
27. Kaip dirba, taip turi.
28. Kaip iš gaidžio kiaušinį.
29. Kaip jauns papratęs, taip sens darysi.
30. Kaip nesisuksi – vis rūra užpakaly.
31. Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
32. Kaip plienu dūšią užmetė.
33. Kaip ragana ant šluotos.
34. Kairė ranka nežino, ką daro dešinė.
35. Kalba kalbą atveda.
36. Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
37. Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
38. Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
39. Kalk geležį, kol karšta.
40. Kam pinigai, tam ir teisybė.
41. Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti.
42. Kantrumu ir darbštumu viskas galima.
43. Kapinėse visi lygūs.
44. Kapinių gražuolė.
45. Karšta meilė greitai sudega.
46. Kartojimas – žinojimo motina.
47. Karvei duok šieno, karvė duos tau pieno.
48. Kas aria ir pjauna, to avys neliauna.
49. Kas aukštyn žiūri, tas į akis prisikrečia.
50. Kas beldžia, tam atidaro.
51. Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus!
52. Kas daug šneka, mažai daro.
53. Kas galvoj, tas ir ant liežuvio.
54. Kas galvoj, tas kalboj.
55. Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
56. Kas nedirba, tas nevalgo.
57. Kas jaunas girtuokliauja, senatvėj elgetauja.
58. Kas kam skirta, tai kaip koja įspirta.
59. Kas kas, tas ras.
60. Kas liko – tai Miko.
61. Kas miške gimė, tam miškas kvepia.
62. Kas nuo baimės bėga, tas į duobę įpuola.
63. Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta.
64. Kas pigiai pelno, tas pigiai ir išleidžia.
65. Kas protingas, tas turtingas.
66. Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
67. Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo.
68. Kas su Dievu, ir Dievas su tuo.
69. Kas šuniui uodegą pakeltų, kad ne pats.
70. Kas tėvų neklauso, eina šunim šėko pjauti.
71. Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
72. Kas tyli, tą visi myli.
73. Katras arklys avižų neėda.
74. Ką darai – daryk gerai.
75. Ką gali padaryti šiandien, neatidėk rytojui.
76. Ką velnias sumanys, boba padarys.
77. Katė pečių pajudins!
78. Kelias lygus kaip stiklas.
79. Keliu keliaujant, mergą merginant, visokių nuotykių būna: ir pats pargriūna, ir kitus pargriauna.
80. Kerta medį virbalui dirbti.
81. Keturios akys daugiau mato negu viena.
82. Kiaulės akis turėdamas, visur įlįsi.
83. Kiaulės akys sarmatos neturi.
84. Kiaulės gėdos neturi.
85. Kiaulės nosis smarvės nebijo.
86. Kiaulių neganęs, ponu nebūsi.
87. Kiaušinis vištą moko.
88. Kiek akys norės, tiek niekas neturės.
89. Kiekviena akis pavargusi nori miego.
90. Kiekviena pušis savo kraštui ošia.
91. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus.
92. Kieno galva, to ir valia.
93. Kimba kaip mėšlas prie šakių.
94. Kitas skausmų nesumažins.
95. Kito akyje ir šapą matai, o savojoje – nė rąsto.
96. Kitų klausyk, ale savo protą turėk.
97. Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia.
98. Klausk kvailio razumo.
99. Klausyk ausimi, o ne pilvu.
100. Ko žiopsai kaip prūso kišenė?
101. Kojomis nosies nenušnypši.
102. Kokia galva, tokia ir kalba.
103. Kokia obelis, tokie ir obuoliukai.
104. Kokie pinigai, tokios tvoros.
105. Kokie tėvai, tokie ir vaikai.
106. Kokius kas išaugina vaikus, su tokiais ir džiaugsis.
107. Koks artojas, toks ir arklas.
108. Koks gimė, toks ir mirs.
109. Koks paukštis, toks ir lizdas.
110. Koks skausmas, toks ir dejavimas.
111. Koks tavoras, tokie ir pinigai.
112. Koks tėvelis, toks ir sūnelis.
113. Koks valgis, toks ir dalgis.
114. Kol ąžuolas nesulapojo, nepadėk kailinių.
115. Kožnam kūne velnias mala.
116. Kožnas savo protu džiaugias.
117. Kreivas šautuvas – nori, kad tiesiai šautų.
118. Krūmai su ausimis, laukai su akimis.
119. Kudlota kaip raganos šluota.
120. Kunigo pinigai, vilko pasninkas ir girto malda – vienam ponui tenka.
121. Kunigų pinigais pekla budavota.
122. Kūnas sensta, paseno, bet širdis raukšlių neturi.
123. Kupetose – ne šienas, skolose – ne pinigai.
124. Kuprotą oželį tik vilko dantis pataiso.
125. Kur avis, ten ir avinėliai.
126. Kur duonos yra, ten ir gera.
127. Kur gaidys veda, ten vištos eina.
128. Kur yra nelaimė, ten nėr pavydo.
129. Kur kirvis, ten ir kotas.
130. Kur matei, kad iš batų aulų šaudytų?
131. Kur meilu – ten akys, kur niežti – ten nagai.
132. Kur miela, ten ir akys.
133. Kur kunigas – ten pinigai, kur davatkos – ten plepalai.
134. Kur laisvė eina, ten laimė seka.
135. Kur nėra kančių, nėra ir maldų.
136. Kur pinigai, ten ir draugai.
137. Kur pinigai – ten teisybė, kur syla – ten galybė.
138. Kur prasčiokui kvepia, ten ponui smirda.
139. Kur sveikatos nėra, ten ir laimės nerasi.
140. Kur širdis linksta, ten ir akys krypsta.
141. Kur širdis, ten ir akys.
142. Kur širdis, ten ir laimė.
143. Kur trumpa, ten ir trūksta.
144. Kur velnias nepajėgia, ten bobą siunčia.
145. Kur vėjas pučia, ten ir šakos linksta.
146. Kur žibąs auksas, ten ir garuojąs kraujas.
147. Kur žiūri – ten mėsa, kur pjauni – ten kaulas.
148. Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų.
149. Kurpių maitina yla, o siuvėją – adata.
150. Kvailą ir bažnyčioj muša.
151. Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
152. Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.

L

1. Labas vakaras po naudingai praslinkusios dienos.
2. Laikas brangesnis už pinigus.
3. Laikas – pinigai.
4. Laikas – pinigai, minutė – litas.
5. Laikas pinigais neskaičiuojamas.
6. Laikymas negeras pinigų ir gerus paikina.
7. Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiui.
8. Laimė yra it stiklas, nes veikiai susikulia.
9. Laimė – ne piniguose, bet jų kiekyje.
10. Laimės kūdikis.
11. Laimingas, kuris gali privalgyti sulos su duona, nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra.
12. Laimingą ir dorą visi myli.
13. Lakstai kaip kipšas po jaują.
14. Laksto kaip aitvaras.
15. Lapė ir pelė daug turi urvų.
16. Laukia it saulės užtekančios.
17. Ledas slidus, gyvenimas žmogaus dar slidesnis.
18. Leisk kiaulę į bažnyčią, lips ir ant altoriaus.
19. Leki kaip sakalas, nutūpi kaip vabalas.
20. Lekia kaip be galvos.
21. Lenda į užpakalį be muilo.
22. Lenda kaip musė į išrūgas.
23. Lenda kaip šapas į subinę.
24. Lenda kaip šapas į uodegą.
25. Lengva pasakyti, bet ne padaryti.
26. Lengva pažadėti, sunku ištesėti.
27. Lenk medį, kol jaunas.
28. Lėtoji kiaulė gilesnę šaknį knisa.
29. Lietuvį už vyžą skaito.
30. Liežuvio sauso nieks neklauso.
31. Liežuvis yra skaudesnis už botagą.
32. Liežuvis – ne vartai, neužkelsi.
33. Lig neatsigėręs, nespjauk į vandenį: rasi pats sugersi.
34. Lig saulė patekės, rasa akis išės.
35. Liga ne sesuo.
36. Liga raita atjoja, pėsčia atstoja.
37. Ligų puodelis.
38. Linai nesėti, o jau drobes audžia.
39. Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemyli juokingų.
40. Liolių raugalas.
41. Lipšni kalba apmaudą mažina.
42. Lįsk į rūrą ir užsirauk.
43. Litas – ne pinigai, ubagas – ne draugas.
44. Liuosybės noras daugel kraštų pražudė.
45. Lygu senas, lygu mažas, lygu senmergė, lygu ragana.
46. Lobis žadina, vargas migina.
47. Loja kaip šuo mėnesienoj.
48. Lovoj gulėdamas žuvies nesugausi.

M

1. Mačiau velnią – girta boba.
2. Maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi.
3. Maišosi kaip varlė ant kelio.
4. Mama ir duona niekad neatsibosta.
5. Martelė – ne dukrelė, anyta – ne motinėlė.
6. Marti kaip pipiras karti.
7. Maža gyvatė didį jautį užmuša.
8. Mažas kai griūva, tai angelas patalą pakloja, senam – velnias akmenį pakiša.
9. Mažiau kalbėk, daugiau žinok.
10. Meile sotus nebūsi.
11. Meilė – kaip seilė: veikiai pragaišta.
12. Meilė – ne seilė, nenurysi.
13. Meilė viską nugali.
14. Meilėje ir kare – visos priemonės tinkamos.
15. Meilės ir kosulio nepaslėpsi.
16. Melagis duris atidaro, bet akis uždaro.
17. Melagis iš adatos vežimą priskaldo.
18. Melagiui ir tiesą sakant niekas netiki.
19. Melas duris atidaro, bet akis uždaro.
20. Melo kojos trumpos.
21. Melu gerai svečiuosna važiuoti, bet sunku namo grįžti.
22. Meluoja, kad net ausys kruta.
23. Meluoja kaip piršlys.
24. Meluok melą – išvesk galą.
25. Meluot nemeluoju, ale ir teisybę retai kada sakau.
26. Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėti.
27. Mergaitė su kanape užauga, su šunim pasensta.
28. Merga be papų kaip medis be lapų.
29. Merga grieko verta.
30. Merga ne rugių aruodas, neišlaikysi blogiems metams.
31. Mergai gimdant, velnias karklyne dejuoja.
32. Mergelės kilmę ir gražumą pinigai padidina.
33. Mergina išmaino vainiką į žiedą, o pavardę į kelnes.
34. Mergina – ne kvietys – nepabrangs.
35. Mergina su kanape užauga, su šuniu pasensta.
36. Mergos darbas, kunigo pinigai ir žydo dūšia – nežinia kur dingsta.
37. Mergos išmintis kaip laumės gentis.
38. Meška ima jėga, o žmogus – razumu.
39. Miegu sotus nebūsi.
40. Miklus kaip sausa šaka.
41. Minkšta kaip ant mergos papų.
42. Mirtis kaip vagis – ateina neprašyta.
43. Mirtis metų neklausia.
44. Mirtis visus sulygins.
45. Mylėk žmoną kaip dūšią, krėsk kaip grūšią.
46. Mylėt ir žadėt nereikia pinigai mokėt.
47. Mokėk darbus dirbti, bet mokėk ir švęsti.
48. Moki žodį, žinai kelią.
49. Mokytas ir ant lentos gali gyventi.
50. Mokytas – iš knygų, o durnas – iš galvos.
51. Mokslas – didelė galybė.
52. Mokslas kišenės neplėšia.
53. Mokslas pinigai moka.
54. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
55. Moteriškės ilgas rūbas, trumpas ūmas.
56. Moters perkalbėti negalėtų nė pats velnias.
57. Motinos dūžis – sviesto gniūžis.
58. Motinos meilė vis nauja.
59. Murma kaip žydas, kulę kasydamas.
60. Mušdamas žmoną vieną velnią išmuši, devynis įmuši.

N

1. Nakties darbai – dienos juokai.
2. Naktis – miegui, diena – darbui.
3. Namai be šeimininkės – tai viralas be druskos.
4. Namai namučiai, nors ir po smilga.
5. Namai – pragarai, be namų – negerai.
6. Nauja šluota gerai šluoja.
7. Ne angelai vaikšto po žemę.
8. Ne bėda, kai duonos yra.
9. Ne darbų turite bijoti, bet savo minčių.
10. Ne dyvas, kad šuva prarijo kirvį.
11. Ne iš kelmo išspirtas.
12. Ne iš varno subinės pinigai plūst.
13. Ne jėga kovojame, bet mokėjimu.
14. Ne kožnasožys dideliais ragais.
15. Ne laikas šunis lakinti, kai reikia medžioti.
16. Ne mano kiaulės, ne mano pupos.
17. Ne naujuose namuose pinigai.
18. Ne piniguose laimė.
19. Ne su pinigais gyvensi.
20. Ne tas arklys avižas ėda, kuris dirba.
21. Ne tas arklys avižas ėda, katras vežimą traukia, bet tas, katras stainėj stovi.
22. Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
23. Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
24. Ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda.
25. Ne tas sotus, kuris laižos.
26. Ne toks velnias baisus, kokį jį piešia.
27. Ne toks velnias juodas, kaip jį moliavoja.
28. Ne vien duona žmogus gyvas.
29. Ne viskas auksas kas auksu žiba.
30. Ne viskas auksas, kas žiba, ne viskas smala, kas kiba.
31. Ne viskas gardu, kas akims gražu.
32. Neapykanta yra bloga patarėja.
33. Neapykantos sėkla nesėjama auga.
34. Nearsi, nesėsi – duonos neėsi.
35. Nebūk per drąsus – akis išdegsi, nebūk per lėtas – dalies neteksi.
36. Nebūk saldus nei kartus: saldų praris, kartų išspjaus.
37. Nedoras žmogus kitų dorybės neišmokys.
38. Neduok, Dieve, su gyvais velniais muštis.
39. Negaląsk peilio, kol zuikis ant lauko.
40. Negali nežadėk, bet prižadėjęs ištesėk.
41. Negi sėdės kaip senmergės prie arbatos.
42. Negirk marčios be metų.
43. Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę pinigai.
44. Nei krūtinės, nei šikinės.
45. Nei pakartas, nei paleistas.
46. Nei puta pūsti, nei pinigai mokėti.
47. Nei velnias, nei gegutė.
48. Neik su meška imtynių.
49. Nekenčia kaip katė grietinės.
50. Nekrutėsi – neturėsi.
51. Nelaimę sutinki, o pro laimę praeini.
52. Nelaimės ir vargai eina ne miškais, o žmonių sprandais.
53. Neliko akmens ant akmens.
54. Nemesk kelio dėl takelio.
55. Nemokyk anties plaukt.
56. Nemokytas ir iš atbulos knygos moka skaityti.
57. Nepeik pietų, kol alkanas.
58. Neperšokęs griovio nesakyk op.
59. Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis.
60. Nepulk ant viršaus kaip gaidys ant vištos.
61. Nesigirk, kad klojasi, nes nelaimė gali už durų stovėti.
62. Nesijuok, kad kaimyno pirtis dega.
63. Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi.
64. Neskubėk ir būsi pirmas.
65. Nespjauk į vandenį, kad nereikėtų atsigerti.
66. Nespręsk apie knygą iš viršelio.
67. Neša pinigus kaip aitvaras.
68. Neščėslyviausi žmonės: ponas, susibezdėjęs prie stalo, mergina, eidama bažnyčion šūdan paslydus, ir diedas, vedęs nezgadną bobą.
69. Nešertą arklį tik vilkas jodo.
70. Nešerti arkliai ir kieme suklups.
71. Net ir kiaulė eidama kriuksi.
72. Netempk į naktį.
73. Netikrus pinigus padaro žmonės, netikrus žmones padaro pinigai.
74. Netriesk Zapės pinigais.
75. Neturėti kur akių dėti.
76. Neturi miltų – duonos nekepk.
77. Nevaryk dievo į medį.
78. Nevedęs – kaip vilkas, vedęs – kaip šilkas.
79. Nevesk ožį į daržą: kops ir patsai.
80. Nežiūrėk per aukštai, kad akis neprisikrėstum.
81. Nė vienas arklys nedvėsė pavalkais nemautas.
82. Nė vienos mergos subinėj gvazdikai neauga.
83. Nėra arklio – nereikia ir kamanų.
84. Niekam nuo kalno nebyra pinigai.
85. Nieko nėra amžino.
86. Niekur nerasi aukso kalno.
87. Noras atsiranda bevalgant.
88. Nors pakaušis šviečia, bet dar nosį riečia.
89. Nors pirštu durk į rūrą
90. Nors sena, abi mergina.
91. Nors žabala, bet adatą mato.
92. Nuliūdęs kaip žemes pardavęs.
93. Nuo adatėlės – ant kumelėlės.
94. Nuo girtuoklio degtinės nepaslėpsi.
95. Nuo kvailumo vaistų nėra.
96. Nuo ligos nepabėgsi.
97. Nuo likimo nepabėgsi.
98. Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau ženytis nori.
99. Nuo mėsos pilvas vėpsos, nuo varškės dantys barškės.
100. Nuo miego dantys užpakaly išdygs.
101. Nuo mirties nėra vaistų.
102. Nuo pasilkoakis apvilko.
103. Nuo veido pažinsi žmogų.
104. Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.
105. Nuoširdus žodis šildys tave tris žiemas.
106. Nuparkus avis visą kaimenę užkrečia.
107. Nusibodo kaip mergai vaikas.
108. Nusisekė kaip senberniui piršlybos.
109. Nutarškėjo kaip raganos ratai.

O

1. Obuolys nuo obels netoli nurieda.

P

1. Pačios gražumu sotus nebūsi.
2. Paduok šluotą – bus tikra ragana.
3. Panašus – kaip iš akies trauktas.
4. Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi.
5. Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja.
6. Paleidęs akmenį iš rankos, nesuturėsi.
7. Paleisti antį.
8. Paleistuvė vis karietoje važiuoja.
9. Palydėsiu, kad nakties neišneštum.
10. Pamatysi kaip savo ausis.
11. Pamesk mergų būdą, imki marčių darbą.
12. Papratimas blogesnis už prigimimą.
13. Papratimas – tai antras prigimimas.
14. Pareik, proteli, namo bent pavalgyti.
15. Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turėtų eiti ir nuo kurio net pasenęs nenuklystų.
16. Parūpo durneliui senmergė.
17. Pas mus yra razumas, pas durnius pinigai.
18. Pasakyk, kad kiaulė kaip lakštingala giedotų.
19. Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.
20. Paseno, o proto neįgavo.
21. Pasidalintas skausmas – pusė skausmo, pasidalintas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas.
22. Pasiliksi, mergele, rugienų griebti.
23. Pasišiaušęs kaip senmergės kūšys.
24. Pasturgalis niežti – ženytis nori.
25. Pati girta, vakarienė nevirta.
26. Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – protas.
27. Pavydas žmogų ir suėda.
28. Pavogė arklį – pridėk ir balną.
29. Pavogė arklį – pridėk ir kamanas.
30. Peilis neaštrus, nuriekta duona kaip arimas.
31. Penkis litus pinigais ir utėlę su ragais.
32. Per ašaras tako nematau.
33. Per auksą ir galą gauna.
34. Per barzdą varvėjo, o burnoj neturėjo.
35. Per savo šešėlį dar niekas nėra peršokęs.
36. Pešasi kaip du gaidžiai.
37. Pietūs nelaukia, o pietų reikia laukti.
38. Pijokas prageria, liurkis prakūrija, o durniaus ir taip pinigai praeina.
39. Pijoko gerklės nepripilsi.
40. Piktesnė už širšę.
41. Piktos gaspadinės ir duona rūgšti.
42. Pinigai cūdus daro.
43. Pinigai daug išveda blogio.
44. Pinigai duris atidaro.
45. Pinigai ėsti neprašo.
46. Pinigai – galvažudžiai.
47. Pinigai greit užkelia, ale greit ir nuleidžia.
48. Pinigai ir bjaurastis visada kartu.
49. Pinigai ir dorą žmogų išveda iš kelio.
50. Pinigai ir per mūrus įlenda.
51. Pinigai kunigo ieškojo, o nūnai kunigas pinigų.
52. Pinigai laimės neatstoja.
53. Pinigai lengvai paimti, lengvai ir išeina.
54. Pinigai mėgsta rankas kietas.
55. Pinigai – ne kilbasa, nesuuosi, kur padėta.
56. Pinigai – ne skutuliai.
57. Pinigai ne upeliu teka.
58. Pinigai – ne vanduo, nepasemsi.
59. Pinigai nėr viskas, bet be pinigų viskas yra niekas.
60. Pinigai niekada neišeina iš mados.
61. Pinigai po pasaulį vedžioja.
62. Pinigai rasti – dar ne tavo.
63. Pinigai – smertis.
64. Pinigai sunkiau išlaikyti negu uždirbti.
65. Pinigai – tai vanduo.
66. Pinigai teisia, pinigai baudžia.
67. Pinigai uždirbti yra malonesni.
68. Pinigai valdo pasaulį.
69. Pinigai viską padaro.
70. Pinigai žmogų neišganys.
71. Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia.
72. Pinigai žmogų vaiku padaro ir į kapus nuvaro.
73. Pinigais užkrauti.
74. Pinigais užsiversti.
75. Pirkta meilė greit atvėsta.
76. Pirma mergą apžiūrėk, o tada pasogą derėk.
77. Pirma žmona – nuo Dievo, antra – nuo žmonių, o trečia – nuo velnio.
78. Pyktis blogas patarėjas.
79. Pyktis grožiui kenkia.
80. Platūs vartai išeiti, bet siauri sugrįžti.
81. Plaukia kaip pinigai į kunigo mašną.
82. Po darbo ir duonos pluta gardi.
83. Ponų daug, o dirbti nėra kam.
84. Pradeda adata, baigia arkliu.
85. Praskydo kaip šūdas ant lietaus.
86. Prastas daržas be krapų, prasta merga be papų.
87. Pravėdink gi tu bezdalus.
88. Prie akių šilkas, už akių – vilkas.
89. Prie alaus netrūks draugų.
90. Prie tamsos daugiau drąsos.
91. Prisidirbo kaip ragana deguto.
92. Prišiko kelnes, smirdi kaip velnias.
93. Privalgė kaip per berno vestuves.
94. Privilioja su abraku, o paskui lanku.
95. Pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina
96. Procevok savo nagais ir vartok tais pinigais.
97. Protas išmintį vedžioja.
98. Protas rankas ir kojas vaduoja.
99. Pučia miglą į akis.
100. Pučiasi kaip penkių pilių valdovas.
101. Puola kaip bitės ant medaus.
102. Puola kaip musės prie medaus.
103. Pusiau su bėda.

R

1. Rambaus arklio ir rimbas nepataisys.
2. Rambų arklį tik vilko dantis pataiso.
3. Ranka ranką mazgoja.
4. Rašo kaip su vištos koja.
5. Ratai be arklio netoli nuvažiuos.
6. Reikalingas kaip druska į barščius.
7. Roges ruošk vasarą.
8. Rublis kalba, rublis tyli.
9. Rudenį pinigai prie kožno žviegia.

S

1. Saldus daiktas greit apkarsta.
2. Saldus – mažam, raudonas – durnam.
3. Samdytas – ne gimdytas.
4. Saugok kaip savo akį.
5. Sava duona gardesnė už svetimus pyragus.
6. Savam krašte ir tvoros žydi.
7. Savam krašte pranašu nebūsi.
8. Savęs neįveikęs, kito neįveiksi.
9. Savo ydas svarstyk, o artimo pamiršk.
10. Savo tėvynės neparduodu, kitos neperku.
11. Sąžinė graužia.
12. Sena meilė nerūdija.
13. Senatvė ateina nelaukiama.
14. Sena merga ir velniui ant kaklo kabysis.
15. Sena merga kaip vienagalė (žarna) – vis susiraukus.
16. Sena merga neatstoja nė menturio (lopetėlė košei maišyti).
17. Sena merga – sena padla.
18. Sena merga, senas šuo ir senas kunigas – tai vis viena (t.y. niekas jų nemyli.)
19. Sena merga svietui dėl vargo.
20. Sena merga ubagui – pratrydęs veršis kunigui.
21. Sena pana tai ne brokas, kad tik naujas andarokas.
22. Sena patarlė amžinai nepasens.
23. Senai mergai bile. tik su kelnėm ir gerai.
24. Senai mergai patiksi, nors nuo visų atliksi.
25. Senam dera patarti, jaunam – paklausti.
26. Senam – nuodėmės, jaunam – niekai.
27. Senas jautis vagos negadina.
28. Senatvė – neišgydoma liga.
29. Sens – protu, jauns – gvoltu.
30. Senuosius batus prisimename tada, kai naujieji nuspaudžia koją.
31. Senų mergų kartuvių nėr (t.y. už senmergystę nebaudžiama).
32. Sėdi kaip ant adatų.
33. Sėdi kaip ragana kertėj.
34. Sėdi lyg marti vakar vesta. na.
35. Siuvo mašną su švaika – pinigai pabiro.
36. Spardosi kaip arklys.
37. Skatiką pinigais ir varliukę su nagais.
38. Skausmo nei sėja, nei pjauna.
39. Skausmo neragavęs, laimės nepažinsi.
40. Skolini – angelas, prašai skolos – velnias.
41. Skolintas arklys ant lygaus kelio klumpa.
42. Skubėjimas – klaidų tėvas.
43. Skubėk lėtai.
44. Skubų darbą velnias neša.
45. Skubūs darbai – vieni vargai.
46. Smarkiai pulsi – akis išdegsi.
47. Smertis subinę uosto.
48. Smulkus kaip aguonos grūdas.
49. Snukis plytos prašo.
50. Sodai žydi – vilk kailinius.
51. Sodo nesodinęs, obuolių nori.
52. Spardosi kaip arklys.
53. Spjaudyk ir gaudyk.
54. Sprogo kaip muilo burbulas.
55. Staiga šokęs, akis išdursi.
56. Stovi kaip busilas ant vienos kojos.
57. Stovi kaip Pilypas kanapėse.
58. Su auksu nueisi, be geležies neapseisi.
59. Su baime maža laimė.
60. Su gandrais išlėksi, o su žvirbliais nukrisi.
61. Su gerkle nieko nelaimėsi.
62. Su išplėštais pinigais neilgai džiaugsies.
63. Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi.
64. Su melu nueisi, tik atgal negrįši.
65. Su melu netoli nuvažiuosi.
66. Su merga prasidėjęs ir be kelnių paliksi, o vis neįtiksi.
67. Su pinigais ir pragare nepražūsi.
68. Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi.
69. Su pinigais į dangų neįkopsi.
70. Su pinigais kiekvienas gudrus.
71. Su pinigais nevaikšto.
72. Su pinigais visur gerai.
73. Su saule negyvensi.
74. Su šviesa kelia, su tamsa gula.
75. Su taukinu snukiu teeina šeimynos samdyti.
76. Subembėjusio senbernio merga neprivobysi.
77. Subinėj dantys išdygs.
78. Sudegti iš gėdos.
79. Surijo kaip aitvaras pakulas.
80. Susivėlus kaip ragana.
81. Sutinka kaip akmuo su kirviu.
82. Svečias nebuvėlis, duokit sūrį supuvėlį.
83. Sutinka kaip šuo su kate.
84. Sveikas kaip ridikas.
85. Sveikata ir už auksą brangesnė.
86. Svetima druska visada sūresnė.
87. Svetimi dūmai akis graužia.
88. Svetimi pinigai nešildo.
89. Svetimo skausmo nepasisavinsi.
90. Svetimos akys didelės.
91. Svetimu protu toli nenuvažiuosi.

Š

1. Šaukšte prigirdytų, kad galva tilptų.
2. Šaukštu proto neįkrėsi.
3. Šaukštu saulės neuždengsi.
4. Ščyra merga visuomet su vaiku.
5. Šiaušiasi kaip višta prieš gaidį.
6. Šik į batą, jei nieks nemato, o jei mato, tegu iškrato.
7. Šimtas litų – ne pinigai, mužikas – ne brolis.
8. Šimtą rublių pinigais ir utėlę su ragais.
9. Širdis moters mieruojas pinigais.
10. Širdžiai tinka, ir akys limpa.
11. Šykštuolio pinigai šviesos nemato.
12. Šnapsas – ne lazda, išgersiu.
13. Šoka lyg varlė prieš dalgį.
14. Šokinėja kaip gaidys.
15. Šuns kaulu nepabaidysi.
16. Švelnus kaip šilta vilna.
17. Šventas kaip švento Jurgio eržilas.
18. Šviesa tunelio gale.

T

1. Tai kad baltos ausys – nors ropes sėk ir akėk.
2. Tai kad prisigyveno: iš adatos išėjo.
3. Tai kirvis, kad gali boba Varšuvon nujot.
4. Tai pinigai nepatinka, tai valdžia.
5. Taisyk žodžiui vietą, kaip svečiui patalą.
6. Tam ir piršlys, kad meluotų.
7. Tamsu, nors į akį durk.
8. Tarp dviejų auklių vaikas be galvos.
9. Tarp trijų moterų vaikas be galvos.
10. Tas, kas gailisi blogų, kenkia geriems.
11. Taupyk duoną rytojui, o ne darbą.
12. Tausok nervus senatvei.
13. Tegu būna Dievui žvakė, velniui kačerga.
14. Teisybė akis bado.
15. Teisybė už saulę šviesesnė.
16. Teisybės pinigais neužklosi.
17. Ten aukso kalnai, kur mūsų nėr.
18. Tėvai peni vaikus žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis.
19. Tėvai senyn, vaikai gražyn.
20. Tėvai verkia, kad vaikas nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo.
21. Tėviškės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis.
22. Tiek teatgausi iš arklio avižas.
23. Tiesa akis bado.
24. Tiesa – mergelė liesa.
25. Tiesos maiše nepaslėpsi.
26. Tiesus kaip alkūnė, gudrus kaip avinas.
27. Tik nelaimėje pažinsi draugą.
28. Tik raganoms rūras krapštytis.
29. Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam.
30. Tiko kaip šūdas į kelnes.
31. Tikroji tiesa dažnai vaikšto su pilka sermėga.
32. Tinginys ir kelią koja rodo.
33. Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
34. Tinginystė blogiau už ligą.
35. Tyla – gera byla.
36. Tyli kaip avelė kerpama.
37. Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.
38. Tyli rūrą užraukęs.
39. Tokia boba tik velniams baidyti.
40. Tokią bobą tik dėti armoton ir šauti į velnių pulką.
41. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino.
42. Tol draugai, kol atskirai pinigai.
43. Tol klausiau tėvų, kol žąsino bijojau.
44. Tos pačios akys rauda, tos pačios juokias.
45. Trankosi kaip velnias po pragarą.
46. Traukinys šikančių nelaukia.
47. Trys pasaulyje kvailiai: žydas, kad geriausios kiaulienos nevalgo, bajoras, kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, gaidys, kad gieda, kada visi miega.
48. Trukdo šnabė ir darbininkus, ir mokytus.
49. Trumpa adata ilgą siūlą tempia.
50. Trumpą raikštį ir ramus arklys nutraukia.
51. Tupi kaip višta ant kiaušinių.
52. Tupi kaip višta ant laktos.
53. Turi arklį – turėk ir vežimą.
54. Turi auksinę širdį.
55. Turškiasi kaip antis po vandenį.
56. Turtai laimės neatneša.
57. Turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas.
58. Turtingam ir aitvaras neša.
59. Turtingam tiesa nereikalinga.
60. Turtingas protą kišenėj nešioja.
61. Turtingą ir į dangų įleis, kai pažvangins pinigais.
62. Turtingo ir melas teisingas.
63. Turtuoliui tiesa nereikalinga.
64. Turtuolius ir beturčius – visus žemelė priglaudžia.
65. Turtus leidi – kvailiu darais.
66. Tušti puodai garsiai skamba.
67. Tvarka kaip bažnyčioj.

U

1. Ugnies, vandens ir meilės nepaslėpsi.
2. Ugnis negesinama išsiplečia.
3. Uošvienė su marčia gyvena kaip kirvis su akmeniu.
4. Už akių užbėgti.
5. Už dyką ir šuo neloja.
6. Už gudrų ne gudresnis, už kvailą ne kvailesnis.
7. Už mylios ir adata svarą sveria.
8. Už moterį galvą dėti, už tėvynę – tris.
9. Už pinigus ir dangaus vartai atviri.
10. Už rublį ir velnias šoka.
11. Už vieną mokytą dešimt nemokytų duoda.
12. Užberk druskos ant uodegos – sugausi.
13. Užėjo noras kaip nuogam triest.
14. Užgiedojo kaip gaidys ant mėšlyno.
15. Užkasti pinigai nė vieno nešildo.
16. Užmerkti akis.
17. Užmigai kaip amžinu miegu.
18. Užmokėti gyvais pinigais.
19. Užsidegė kaip senai mergai pasturgalis.
20. Užsigeidė kaip merga vaiko.
21. Užsigeidė kaip merga ženytis.
22. Užsivėręs tu manimi kaip adata ant siūlo.
23. Užteks visko per akis.

Ū

1. Ūžia kaip bitės avily.

V

1. Vagie, kepurė dega!
2. Vagis moko raktus slėpti.
3. Vagis pradeda vogt nuo adatos, o paskiau išveda ir arklį.
4. Vaikai tėvus pražildina, o anūkai senelius nuplikina.
5. Vaikai vanagai, kur tėvo pinigai.
6. Vaiką mylėk kaip dūšią, bet krėsk kaip grūšią.
7. Vaikščioja kaip antis, kanapėmis prisigėrusi.
8. Vaikšto kaip kūnas be dūšios.
9. Vaiposi kaip ragana prieš velnią.
10. Valgymas – ne šikimas, gali palaukti.
11. Valna triest į savo kelnes.
12. Vakar siuvėjas, o nūnai teisėjas.
13. Vakaras pranašesnis už rytą.
14. Vakaras rytą moko.
15. Valgau kaip trys, dirbu kaip arklys.
16. Varnas varnui akies nekerta.
17. Varną ar prausk, ar neprausk – jis vis toksai.
18. Vasarą be darbo sėdėsi, žiemą duonos neturėsi.
19. Vedybos kaip radybos.
20. Vedybos – ne vagystė.
21. Veidas tave išduos, jei ką pikta darysi.
22. Veli su žila kasa, su žalia rūta numirt negu už tokio ištekėt.
23. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi.
24. Velniai nematė.
25. Velnio neštas ir pamestas.
26. Velniui katiliukas, o man pinigai.
27. Veltui nieks ir rūros nekaso.
28. Verčiau išmintingas pabars, nei kvailas prigaus.
29. Verkia duona tinginio valgoma.
30. Verkia kaip mergina važiuodama į šliūbą.
31. Verkti kruvinom ašarom.
32. Viena bėda – ne bėda.
33. Viena boba – boba, dvi bobos – alasas, trys bobos – turgus.
34. Viena boba – ne turgus.
35. Viena boba už devynis velnius atkusina.
36. Viena boba – vienas turgus, dvi bobos – du turgūs.
37. Viena kregždė – dar ne pavasaris.
38. Viena rūra – šeši kermošiai.
39. Viena rūra šika.
40. Vieną bobą vilkai pjaus!
41. Vienam reikia pačios su galva, kitam su pinigais.
42. Vienas auga į protą, kitas – iš proto.
43. Vienas rublis ne pinigai, o tūkstantis – ne juokai.
44. Viens juokais darys, kits už teisybę palaikys.
45. Viens už juoką turės, kits į širdį įsidės.
46. Vieno – tiesa, o kito – nemelas.
47. Vienu medumi nebūsi sotus.
48. Vienu užpakaliu ant dviejų kumelių neatsisėsi.
49. Vienu užpakaliu dešimt suolų neužsėsi.
50. Viltis – kvailių motina.
51. Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
52. Visi keliai veda į Romą.
53. Visi mes esame kvaili, tik nevienodai.
54. Visi pinigai ir mašina.
55. Visi velniai juodi.
56. Visi veršio pinigai.
57. Visiems dalina patarimus, sau neturi.
58. Visiems pinigai skaitomi.
59. Visos bobos velnių priėdę.
60. Visur gerai, namie geriausia.
61. Visur gražu, tik svetur neramu.
62. Visur tas pats velnias.
63. Visų velnių ragai vienodi.
64. Visų verksi – akių neteksi.
65. Vištai rūpi kagėti ir kiaušinius dėti.
66. Vyrams dienoj vienas darbas, o moterims – daug.
67. Vyras ant dekio, kulė kaip tekio.
68. Vyras miršta – žmona sijoną trumpina.
69. Vyriausiam broliui darbai, jauniausiam – turtai.
70. Vyrui visą šlaunį gali parodyt, o visos teisybės – ne.
71. Vyrų darbas nukertamas, tik moterų nutęsamas.
72. Vyrų darbas su galu, o moterų be galo.
73. Vogti pinigai – ne geram daiktui pirkti.
74. Vogti pinigai prasvilina kišenę.
75. Vogtu arkliu tik kalėjiman važiuoti.

Ž

1. Žaidžia kaip katė su pele.
2. Želmenį kelia žemė, žmogų – darbas.
3. Žemė – akmuo, pinigai – vanduo.
4. Žėdnas, gaidys mislija, kad anas gražiausiai gieda.
5. Žėlavoja kaip senmergė ant pelenų maišioko.
6. Žiema – keliauninkas, pavasaris – gėlininkas, vasara – dainininkas, ruduo – darbininkas.
7. Žiemos darbai – šikinę krapštai.
8. Žilas plaukas – sveikas protas.
9. Žilė galvoje, velnias uodegoje.
10. Žinai žodį – randi kelią.
11. Žindama avis sukūsta.
12. Žino ir višta, kuomet ant laktos lėkti.
13. Žiopso kaip višta, kaulą prarijusi.
14. Žirglioja it bites šakume nešdamas.
15. Žiūrėk akimis, klausyk ausimis.
16. Žiūrėk lauką vasarą, o sodą – rudenį.
17. Žiūrėk žemyn – mislys, kad kvailas.
18. Žiūri kaip akla višta į kiaušinius.
19. Žydas mergą jojo, velnias keravojo.
20. Žydo kvarba, Silvestrienės darbas.
21. Žliumbti – bobų darbas.
22. Žmogaus vertė darbu matuojama.
23. Žmogelis, kožnam darbe šarpus.
24. Žmogus gimsta darbui, kaip paukštis lakstymui.
25. Žmogus gyvena vieną amžių, o jo geri darbai – du amžius.
26. Žmogus jaunas be darbo dyksta greitai.
27. Žmogus neišganytas – be gerų darbų ir be pinigų.
28. Žmogus pinigus renka, velnias piniginę siuva.
29. Žmogus už žvėrį piktesnis.
30. Žmogus užmano – Dievas padaro.
31. Žmogų puošia darbas.
32. Žmona laiko tris trobos kertes, vyras tik vieną.
33. Žmona tik zyzti ir į akis lįsti.
34. Žmonėms darbas, o ponams šventa.
35. Žodis – darbas.
36. Žodis, kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
37. Žodis – ne darbas.
38. Žodis – ne šūdas, neprilipo.
39. Žodis – sidabras, tylėjimas – auksas.
40. Žodis tvirtas – darbais paspirtas.
41. Žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta.
42. Žodžiais darbo neatliksi.
43. Žodžiais kailinių nepasiūsi.
44. Žodžiu ąžuolus varto, darbu ir skiedros nepakelia.
45. Žodžiu sotus nebūsi.
46. Žodžiu sužeisi, žodžiu ir pagydysi.
47. Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau.
48. Žuvis nuo galvos pradeda dvokti.
49. Žvengia kaip arklys.