Atverti pagrindinį meniu

CitatosKeisti

  1. Aš tiktai smerkiu mūsų gimtosios lietuvių kalbos apleidimą, kone išsižadėjimą ir bodėjimąsi ja. Duok Dieve, kad mes laiku apsidairytume ir iš to praradimo kada nors prisikeltume. Argi nematome, kiek daug mūsų Didžiojoje Kunigaikštystėje žūsta dėl tikybos ir sielos išganymo dalykų nežinojimo; kiek daug atsilikusių ir paskendusių sunkiuose pagoniškuose prietaruose ir šiandien tebegyvena. Argi negirdime, kiek daug jų miršta, piktai ir nekrikščioniškai gyvenę, ir į amžiną prapultį eina. Tai žala, atsirandanti dėl tėvų kalbos apleidimo, dėl gimtosios kalbos paniekinimo. – M. Daukša, „Prakalba į malonųjį skaitytoją", [1]
  2. Kaip himnas gimtajai kalbai skamba garsioji Mikalojaus Daukšos prakalba „Į malonųjį skaitytoją” iš jo „Postilės” (1599 m.). Nieko gražesnio, pakilesnio, tauresnio apie lietuvių kalbą nerandu visoje mūsų raštijos istorijoje. – J. Marcinkevičius.
  3. Norėčiau, kad šiame krašte gyvenantys žmonės suvoktų, jog yra lietuviai, jaustų ypatingą gimtosios žemės trauką, mokytų vaikus bent Lietuvos istorijos ir lietuvių kalbos pagrindų. – I. Staškevičius. „Būk kietas ir teisingas". Atsakymai į Baltosios anketos klausimus. „Lietuvos žinios“.

NuorodosKeisti

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas lietuvių kalba