Sentencijos

keisti
  1. Kam tas paukštis gieda, kodėl gieda? Juk jo nemato nei draugė, nei varžovas. Kas verčia jį tupėti tuščio miško pakrašty ir skleisti savo muziką niekam? – Dž. Orvelas.
  2. Miško paukštis niekada nenori narvo. – H. Ibsenas.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Atlėkdamas ir išskrisdamas paukštis susuka savo lizdą.
  2. Du paukščiai ginčijosi dėl grūdo, kol trečiasis metėsi žemyn ir jį nusinešė.
  3. Kai paukštis nori grįžti namo, jis skris net tada, jei nukirpsi jam sparnus.
  4. Paukštis, su ugnimi ant uodegos, sudegina savo lizdą.
  5. Tu negali išplėsti tinklą paukščiui, kuris tave stebi.
  6. Tu negali nesodinti grūdų vien tik dėl to, kad paukščiai ketina jais pasivaišinti.
  1. Paukštis rankoje yra vertas dviejų krūmuose.
  2. Nesveikas būna paukštis, kuris teršia savo lizdą.
  3. Tas, kuris nori pagauti paukštį, turi neišgąsdinti jo.
  4. Tokių pačių plunksnų paukščiai būriasi kartu.
  1. Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia.
  2. Gera paukšteliui rudenį išskristi, kad pavasarį vėl gali sugrįžti.
  3. Koks paukštis, toks ir lizdas.
  1. Paukščiai neskrenda mums į burnas paruošti ir iškepti.
  2. Paukštis rankoje yra vertingesnis negu du krūmuose.