Vaisius

Vaisius – iš vaismedžių ir vaiskrūmių žiedo išaugęs valgomas audinys; padarinys, rezultatas.

Sentencijos

1. Darbštus žemdirbys sodina medžius, kurių vaisių jis pats niekuomet nematys. – Ciceronas.
2. Daug kas sudygsta, užauga, bet nepražysta. Daug kas žydi, bet neduoda vaisių. – Konfucijus.
3. Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių. – Vang Čungas.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

1. Nukritusi šaka negali savarankiškai užauginti vaisiaus.
2. Tu visada skini tokius vaisius, kokius tu pasodinai.

Anglų

1. Uždraustas vaisius būna saldžiausias.

Lietuvių

1. Bitutės sunkus darbelis, bet saldus vaiselis.

Lotynų

1. Greitai yra sužinoma, kurie medžiai neša vaisių.
2. Ne kiekviena dirva duoda tokį patį vaisių.
3. Vaisius silpnai sirpsta šešėlyje.