Ciceronas

Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero; 106-43 pr. Kr.) – senovės romėnų politikas, filosofas, žymus oratorius, retorikas, rašytojas, Romos konsulas.

Markas Tulijus Ciceronas
Maccari-Cicero.jpg
Svedomsky-Fulvia.jpg

Sentencijos ir aforizmaiKeisti

Apie dorybesKeisti

  1. Didžiausia oratoriaus dorybė – ne tik pasakyti tai, ką reikia, bet ir nepasakyti to, ko nereikia.
  2. Meilė tėvams – visų dorybių pamatas.
  3. Tik veikla suteikia dorybei tikrąją vertę.
  4. Visas dorybės privalumas – veiksmas.

Apie draugąKeisti

  1. Draugai – geriausias gyvenimo papuošalas.
  2. Draugas – tai tavo antrasis Aš.
  3. Kas toks kurčias, kad net nenori išklausyti draugo sakomos tiesos, tas beviltiškai žuvęs.
  4. Tas, kuris toks kurčias, kad net iš draugo nenori išgirsti tiesos, yra beviltiškas.
  5. Pažinti meilikaujantį draugą nė kiek ne sunkiau, nei paspalvintus ir dirbtinius dalykus atskirti nuo to, kas tikra ir gryna.
  6. Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti draugą – kai reikia jam pasakyti tiesą ir taip įrodyti savo ištikimybę.
  7. Tikrą draugą nelaimėje pažinsi.
  8. Tikras draugas turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; draugystė mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė.

Apie draugystęKeisti

  1. Aš visų pirma galvoju, kad bičiulystė gali egzistuoti tiktai tarp gerų žmonių.
  2. Būtina draugystės sąlyga – nekelti ir nevykdyti reikalavimų, prieštaraujančių garbingumui.
  3. Draugystė gali būti tvirta tik sulaukus brandaus proto ir amžiaus.
  4. Draugystė geresnė už giminystę.
  5. Draugystė įmanoma tik tarp dorų žmonių.
  6. Draugystė ne mažiau reikalinga kaip oras, ugnis ir vanduo.
  7. Draugystė svečiuojasi visų žmonių gyvenime, bet norint ją išlaikyti, kartais tenka pakęsti nuoskaudą.
  8. Draugystės pagrindas – visiškas valios, skonio ir nuomonių sutapimas.
  9. Kiek įvairiausių teigiamybių turi draugystė! Ji visur jūsų paslaugoms; ji visur esanti; niekada neįkyri, niekada neateina ne laiku, ji teikia gerovei naują spindesį, o dauguma nesėkmių, kartu su ja išgyvenamų, nublanksta.
  10. Pasaulyje nieko nėra gražesnio ir malonesnio už draugystę; išbraukti iš gyvenimo draugystę – tolygu atimti iš pasaulio saulės šviesą.
  11. Plepa, kas tik ant liežuvio ateina.
  12. Reikia puoselėti draugystę, už ją nieko geresnio neturime.
  13. Tikra draugystė labai sunkiai randama.
  14. Tikrai draugystei būdinga duoti patarimus ir juos išklausyti.
  15. Tikrai draugystei privalu būti atvirai, be apsimetimo ir galvos linkčiojimo.

Apie garbęKeisti

  1. Kuo garbingesnis žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu.
  2. Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa labiau neapkenčiamas, kai praranda savo garbingumo reputaciją.
  3. Narsumą seka garbė tartum šešėlis.

Apie gyvenimąKeisti

  1. Gamtos mums duotas gyvenimas yra trumpas, tačiau atminimas apie gerai nugyventą gyvenimą yra amžinas.
  2. Gyvenimas teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga išminčiams.
  3. Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina.
  4. Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis.
  5. Mokytam ir išsilavinusiam žmogui gyventi – lygu mąstyti.
  6. Reikia valgyti tam, kad gyventum, bet ne gyventi tam, kad valgytum.
  7. Taip gyvenau, maniau, kad ne veltui gimiau.

Apie istorijąKeisti

  1. Istorija yra gyvenimo mokytoja.
  2. Istorija – tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis.
  3. Nežinosi istorijos – taip ir liksi kūdikiu.
  4. Pirmas istorijos uždavinys – susilaikyti nuo melo, antras – neslėpti tiesos, trečias – neduoti jokios progos įtarti šališkumu arba išankstiniu priešiškumu.

Apie išmintįKeisti

  1. Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
  2. Išmintis yra sielos sveikata, todėl išmintingus išmintinga gerbti.
  3. Sokratas buvo išmintingas todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo.
  4. Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis.

Apie įstatymusKeisti

  1. Esame įstatymų vergai, kad galėtume būti laisvi. — „Kalba apie Kluencijų“
  2. Ginklams žvangant, įstatymai tyli.
  3. Griežčiausias įstatymas dažnai sukelia didžiausią neteisybę.
  4. Įstatymai turi rauti su šaknim ydas ir diegti dorybes.
  5. Jei reik įstatymą pažeisti dėl valdžios, pažeisk jį, o apskritai vien tiesą gerbk.
  6. Pareigūnas yra kalbantis įstatymas, o įstatymas yra nebylus pareigūnas.
  7. Pernelyg griežtas įstatymas esti pernelyg neteisingas.
  8. Teisėjas – tai kalbantis įstatymas, o įstatymas – tai nebylus teisėjas.
  9. Vyriausybė yra kalbantis įstatymas, o įstatymas – nebyli vyriausybė.
  10. Žmogaus gerumasįstatymų vadas.

Apie jaunystęKeisti

  1. Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek senatvės, ir senį, turintį šiek tiek jaunystės. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus.
  2. Jaunuolis privalo gerbti vyresniuosius.
  3. Mūsų jėgų nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga jaunystė perduoda senatvei susidėvėjusį kūną.

Apie jėgasKeisti

  1. Jokia jėga nėra tokia stipri, kad atlaikytų baimės svorį.
  2. Nebijokite naudoti to, ką turite, o ką bedarytumėte, darykite iš visų jėgų.
  3. Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum savo jėgas, o ne jas slopintum.

Apie kalbąKeisti

  1. Kalba turi plaukti ir rutuliotis iš dalyko išmanymo. Jeigu oratorius dalyko nesuvokė ir neperprato, visos gražbylystės – tik beprasmės vaikiškos pastangos.
  2. Nėra bjauresnės kalbosgyrimąsi.
  3. Pagyrūniškos kalbos – pirmas silpnumo požymis, o galintieji atlikti didžius darbus laiko liežuvį už dantų.
  4. Paprastą kalbą iš pirmo žvilgsnio tarsi lengviausia pamėgdžioti, bet pirmieji bandymai parodys, kad nėra nieko sunkesnio.
  5. Plunksna – geriausias mokytojas, parašyta kalba vertesnė už tik apgalvotą.

Apie klaidasKeisti

  1. Aš linkęs veikiau klysti su Platonu negu būti teisus su pitagoriečiais.
  2. Klysta kiekvienas, klaidos neišsižada tik beprotis.
  3. Klysti – žmogiška (lot. errare humanum est). – (Cicero, Philippica XII, 2).
  4. Žmogui būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo klaidos.

Apie laimęKeisti

  1. Akla ne tik pati laimės deivė Fortūna; ji dažnai padaro aklais ir tuos, kuriems suteikia laimę.
  2. Dorovingi visi laimingi.
  3. Kiek daug žavesio prarastų laimė, jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti nelaimes be draugo, jas išgyvenančio stipriau už mus!
  4. Ne filosofai, o apsukrūs sukčiai tvirtina, kad žmogus laimingas, kai gali gyventi pagal savo norus. Tai melas. Nusikalstami norai – didžiausia nelaimė. Jau verčiau negauti norimo dalyko, negu pasiekti tai, ko geisti – nusikaltimas.

Apie nusikaltimusKeisti

  1. Didžiausias nusikaltimo skatinimas – nebaudžiamumas.
  2. gobšumo atsiranda visokiausių nusikaltimų.
  3. Nebūsi išteisintas už nusikaltimą, kurį padarysi dėl bičiulio.

Apie protąKeisti

  1. Kuo žmogus protingesnis ir talentingesnis, tuo tampa nepakenčiamesnis, kai praranda garbingojo reputaciją.
  2. Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis.
  3. Nemokšiškumasproto naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių.

Apie senatvęKeisti

  1. Santūrūs sugyvenami ir nepaniurę seni žmonės leidžia senatvę pakenčiamai; nepakantumas ir niūrumas sunkus kiekviename amžiuje.
  2. Užvis labiausiai senatvėje verta saugotis tingumo ir dykinėjimo.

Apie teisingumąKeisti

  1. Teisingumas – atiduoti kiekvienam tai, kas jam priklauso.
  2. Teisingumas be išminties daug reiškia, išmintis be teisingumo nieko nereiškia.
  3. Teisingumo pradmenys yra du: niekam nekenkti ir duoti naudos visuomenei.
  4. Teisingumas yra iškilniausia dorybė.

Apie žmogųKeisti

  1. Dažnai žmogus esti sau pikčiausias priešas.
  2. Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos.
  3. Žmogus turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams.

KitosKeisti

  1. Aš niekada nebūnu taip užimtas, kaip laisvalaikio valandomis.
  2. prisiekiau liežuviu, bet ne mintimis.
  3. Atsargiai veikti dar svarbiau, negu išmintingai samprotauti.
  4. Darbai yra svarbiau už žodžius.
  5. Darbštus žemdirbys sodina medžius, kurių vaisių jis pats niekuomet nematys.
  6. Didi sąžinės galia: ji išsklaido menkiausią nekaltojo baimę ir nepaliaujamai piešia kaltininko vaizduotei visas jo užsitarnautas bausmes, vis primindams save.
  7. Doras žmogus, sėsdamasis į teisėjo kėdę, pamiršta asmenines simpatijas.
  8. Elkis taip, kaip tau liepia pareiga.
  9. Gamta vienatvės nepakenčia.
  10. Geriau mirti, negu vergauti.
  11. Išmintingų žmonių poelgiai padiktuoti proto, ne tokių sumanių – patirties, pačių tamsiųjų – būtinybės, gyvulių – prigimties.
  12. Iš tiesų iškalbingas tas, kuris apie paprastus dalykus pasako paprastai, apie didžius – pakiliai, apie vidutinius – santūriai.
  13. Įsakinėti sau yra didžiausia valdžia.
  14. Įsimylėjęs save varžovų neturi.
  15. Jei tik atsakymas švelnus, tai ir didžiausias piktumas savaime pranyksta.
  16. Kai kas nors kaltinamas, nėra nieko neteisingesnio, kaip išvardyti daugybę faktų, bylojančių prieš kaltinamąjį, ir nutylėti faktus, bylojančius jo naudai.
  17. Kai neturime kuo didžiuotis dabartyje, giriamės savo praeities pasiekimais.
  18. Kambarys be knygų – kūnas be sielos.
  19. Kas kentėjo, tas nepamirš.
  20. Kas narsus, tas ir drąsus.
  21. Kas padoru, tas verta pagarbos, ir kas verta pagarbos, visada padoru.
  22. Kas per laikai, kas per papročiai!
  23. Kitų ydas pastebime, o savųjų nematome.
  24. Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu.
  25. Kvailybė, net ir pasiekusi, ko troško, niekada nebūna patenkinta.
  26. Laikas švelnina liūdesį.
  27. Laisvai gyvena tik tas, kuris su džiaugsmu atlieka savo pareigas.
  28. Malonu prisiminti negandas, jeigu jos praslinko.
  29. Mankšta ir saikas gali net ir senatvėje išlaikyti šiokią tokią buvusią jėgą.
  30. Meilikavimasydų pagalbininkas.
  31. Melagiu mes netikime net tuomet, kai jis kalba tiesą.
  32. Mes esame tikrai laisvi, kai išsaugojame sugebėjimą svarstyti savarankiškai, kai būtinybė nepriverčia mus ginti svetimas nuomones.
  33. Mums būtina nuolat ugdyti ir reikšti ištvermę. Ji mums suteiks praktiškai viską.
  34. Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos.
  35. Nedera užvaldyti pokalbio it tėvonijos, iš kurios turi teisę išgyvendinti kitą; priešingai, reikia stengtis, kad kiekvienam ateitų eilė, kaip ir visur kitur.
  36. Negalima mylėti nei to, kurio bijai, nei to, kuris tavęs bijo.
  37. Negalima pasikliauti įpykusio liudininko parodymais.
  38. Nereikia tikėti viskuo, ką girdime.
  39. Nėra taisyklės be išimties.
  40. Nėra tokios savybės, kurią norėčiau ir svajočiau turėti mieliau už dėkingumą. Ji ne tik didžiausia vertybė, ji visų mūsų vertybių motina.
  41. Nėra tokios tvirtovės kurios negalėtų užkariauti pinigai.
  42. Niekas taip nekenkia kaip dedamos viltys.
  43. Niekuomet dar nebuvo poeto, kuris iškeltų kitą poetą aukščiau savęs.
  44. Patirtis yra geriausias mokytojas.
  45. Pats svarbiausias papuošalas – švari sąžinė.
  46. Pinigaikaro varomoji jėga.
  47. Pitagoriečių pavyzdžiu lavindamas atmintį, vakarais prisimenu tai, ką per dieną pasakiau, išgirdau ar nuveikiau.
  48. Poetais gimstama, oratoriais tampama.
  49. Popierius viską iškęs.
  50. Priešinimasis gamtai – gigantų karas prieš dievus.
  51. Protingos, glaustos mintys padeda gyventi.
  52. Raštas (iš gėdos) nerausta.
  53. Santuokos sąjunga – pirmoji žmonių visuomenės pakopa.
  54. Svarbiau yra apgalvotai veikti negu protingai mąstyti.
  55. Šeimoje, kaip ir valstybėje, taupumas – geriausias turto šaltinis.
  56. Tai, ką sukūrė poreikis, sumanyta seniau negu tai, ką sumanė malonumas.
  57. Taika tokia vertinga, kad pats žodis džiugina ausį.
  58. Taupumas – svarbus gerovės šaltinis.
  59. Tautos gerovė – svarbiausia sąlyga.
  60. Tik ta visuomenė, kurioje liaudis turi aukščiausią valdžią, yra tikra laisvės buveinė.
  61. Veidassielos atspindys.
  62. Vienam reikia apynasrio, kitam pentinų (vieną reikia sulaikyti, kitą paraginti).
  63. Visų daiktų pradžia yra maža.
  64. Žmogus, turintis sodą ir biblioteką, turi viską, ko jam reikia.

NuorodosKeisti

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –