Ciceronas

Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero; 106-43 pr. Kr.) – senovės romėnų politikas, filosofas, žymus oratorius, retorikas, rašytojas, Romos konsulas.

Markas Tulijus Ciceronas

Turinys

Sentencijos ir aforizmaiKeisti

Apie dorybesKeisti

1. Didžiausia oratoriaus dorybė – ne tik pasakyti tai, ką reikia, bet ir nepasakyti to, ko nereikia.
2. Meilė tėvams – visų dorybių pamatas.
3. Tik veikla suteikia dorybei tikrąją vertę.
4. Visas dorybės privalumas – veiksmas.

Apie draugąKeisti

1. Draugai – geriausias gyvenimo papuošalas.
2. Draugas – tai tavo antrasis Aš.
3. Tas, kuris toks kurčias, kad net iš draugo nenori išgirsti tiesos, yra beviltiškas.
4. Tikrą draugą nelaimėje pažinsi.
5. Tikras draugas turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; draugystė mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė.

Apie draugystęKeisti

1. Aš visų pirma galvoju, kad bičiulystė gali egzistuoti tiktai tarp gerų žmonių.
2. Būtina draugystės sąlyga – nekelti ir nevykdyti reikalavimų, prieštaraujančių garbingumui.
3. Draugystė geresnė už giminystę.
4. Draugystė įmanoma tik tarp dorų žmonių.
5. Draugystė ne mažiau reikalinga kaip oras, ugnis ir vanduo.
6. Draugystė svečiuojasi visų žmonių gyvenime, bet norint ją išlaikyti, kartais tenka pakęsti nuoskaudą.
7. Pasaulyje nieko nėra gražesnio ir malonesnio už draugystę; išbraukti iš gyvenimo draugystę – tolygu atimti iš pasaulio saulės šviesą.
8. Reikia puoselėti draugystę, už ją nieko geresnio neturime.
9. Tikra draugystė labai sunkiai randama.
10. Tikrai draugystei būdinga duoti patarimus ir juos išklausyti.

Apie garbęKeisti

1. Kuo garbingesnis žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu.
2. Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa labiau neapkenčiamas, kai praranda savo garbingumo reputaciją.
3. Narsumą seka garbė tartum šešėlis.

Apie gyvenimąKeisti

1. Gyvenimas teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga išminčiams.
2. Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina.
3. Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis.
4. Mokytam ir išsilavinusiam žmogui gyventi – lygu mąstyti.
5. Reikia valgyti tam, kad gyventum, bet ne gyventi tam, kad valgytum.
6. Taip gyvenau, maniau, kad ne veltui gimiau.

Apie istorijąKeisti

1. Istorija yra gyvenimo mokytoja.
2. Istorija – tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis.
3. Nežinosi istorijos – taip ir liksi kūdikiu.
4. Pirmas istorijos uždavinys – susilaikyti nuo melo, antras – neslėpti tiesos, trečias – neduoti jokios progos įtarti šališkumu arba išankstiniu priešiškumu.

Apie išmintįKeisti

1. Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
2. Išmintis yra sielos sveikata, todėl išmintingus išmintinga gerbti.
3. Sokratas buvo išmintingas todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo.
4. Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis.

Apie įstatymusKeisti

1. Esame įstatymų vergai, kad galėtume būti laisvi. — „Kalba apie Kluencijų“
2. Ginklams žvangant, įstatymai tyli.
3. Griežčiausias įstatymas dažnai sukelia didžiausią neteisybę.
4. Jei reik įstatymą pažeisti dėl valdžios, pažeisk jį, o apskritai vien tiesą gerbk.
5. Pareigūnas yra kalbantis įstatymas, o įstatymas yra nebylus pareigūnas.
6. Vyriausybė yra kalbantis įstatymas, o įstatymas – nebyli vyriausybė.
7. Žmogaus gerumas – įstatymų vadas.

Apie jaunystęKeisti

1. Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek senatvės, ir senį, turintį šiek tiek jaunystės. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus.
2. Jaunuolis privalo gerbti vyresniuosius.
3. Nesantūri, geisminga jaunystė perduoda senatvei susidėvėjusį kūną.

Apie jėgasKeisti

1. Jokia jėga nėra tokia stipri, kad atlaikytų baimės svorį.
2. Nebijokite naudoti to, ką turite, o ką bedarytumėte, darykite iš visų jėgų.
3. Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum savo jėgas, o ne jas slopintum.

Apie klaidasKeisti

1. Aš linkęs veikiau klysti su Platonu negu būti teisus su pitagoriečiais.
2. Klysta kiekvienas, klaidos neišsižada tik beprotis.
3. Klysti – žmogiška (lot. errare humanum est). – (Cicero, Philippica XII, 2).
4. Žmogui būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo klaidos.

Apie laimęKeisti

1. Akla ne tik pati laimės deivė Fortūna; ji dažnai padaro aklais ir tuos, kuriems suteikia laimę.
2. Dorovingi visi laimingi.
3. Ne filosofai, o apsukrūs sukčiai tvirtina, kad žmogus laimingas, kai gali gyventi pagal savo norus. Tai melas. Nusikalstami norai – didžiausia nelaimė. Jau verčiau negauti norimo dalyko, negu pasiekti tai, ko geisti – nusikaltimas.

Apie nusikaltimusKeisti

1. Didžiausias nusikaltimo skatinimas – nebaudžiamumas.
2. Iš gobšumo atsiranda visokiausių nusikaltimų.
3. Nebūsi išteisintas už nusikaltimą, kurį padarysi dėl bičiulio.

Apie protąKeisti

1. Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis.
2. Nemokšiškumas – proto naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių.

Apie teisingumąKeisti

1. Teisingumas – atiduoti kiekvienam tai, kas jam priklauso.
2. Teisingumo pradmenys yra du: niekam nekenkti ir duoti naudos visuomenei.
3. Teisingumui yra iškilniausia dorybė.

Apie žmogųKeisti

1. Dažnai žmogus esti sau pikčiausias priešas.
2. Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos.
3. Žmogus turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams.

KitosKeisti

1. Aš niekada nebūnu taip užimtas, kaip laisvalaikio valandomis.
2. Aš prisiekiau liežuviu, bet ne mintimis.
3. Atsargiai veikti dar svarbiau negu išmintingai samprotauti.
4. Darbai yra svarbiau už žodžius.
5. Darbštus žemdirbys sodina medžius, kurių vaisių jis pats niekuomet nematys.
6. Elkis taip, kaip tau liepia pareiga.
7. Gamta vienatvės nepakenčia.
8. Geriau mirti, negu vergauti.
9. Iš tiesų iškalbingas tas, kuris apie paprastus dalykus pasako paprastai, apie didžius – pakiliai, apie vidutinius – santūriai.
10. Įsakinėti sau yra didžiausia valdžia.
11. Įsimylėjęs save varžovų neturi.
12. Jei tik atsakymas švelnus, tai ir didžiausias piktumas savaime pranyksta.
13. Kai nėra kuo pasididžiuoti dabar, giriamasi vakarykščiais nuopelnais.
14. Kambarys be knygų – kūnas be sielos.
15. Kas kentėjo, tas nepamirš.
16. Kas padoru, tas verta pagarbos, ir kas verta pagarbos, visada padoru.
17. Kas per laikai, kas per papročiai!
18. Kitų ydas pastebime, o savųjų nematome.
19. Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu.
20. Kvailystė net gi pasiekusi tai, ko ji troško, niekada nebūna patenkinta.
21. Laikas švelnina liūdesį.
22. Laisvai gyvena tik tas, kuriam džiaugsmas atlikti savo priedermę.
23. Malonu prisiminti negandas, jeigu jos praslinko.
24. Melagiu mes netikime net tuomet, kai jis kalba tiesą.
25. Mes esame tikrai laisvi, kai išsaugojame sugebėjimą svarstyti savarankiškai, kai būtinybė nepriverčia mus ginti svetimas nuomones.
26. Mums būtina nuolat ugdyti ir reikšti ištvermę. Ji mums suteiks praktiškai viską.
27. Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos.
28. Negalima mylėti nei to, kurio bijai, nei to, kuris tavęs bijo.
29. Nereikia tikėti viskuo, ką girdime.
30. Nėra bjauresnės kalbos už gyrimąsi.
31. Nėra taisyklės be išimties.
32. Nėra tokios savybės, kurią norėčiau ir svajočiau turėti mieliau už dėkingumą. Ji ne tik didžiausia vertybė, ji visų mūsų vertybių motina.
33. Nėra tokios tvirtovės kurios negalėtų užkariauti pinigai.
34. Niekas taip nekenkia kaip dedamos viltys.
35. Niekuomet dar nebuvo poeto, kuris iškeltų kitą poetą aukščiau savęs.
36. Patirtis yra geriausias mokytojas.
37. Pats svarbiausias papuošalas – švari sąžinė.
38. Pinigai – karo varomoji jėga.
39. Pitagoriečių pavyzdžiu lavindamas atmintį, vakarais prisimenu tai, ką per dieną pasakiau, išgirdau ar nuveikiau.
40. Poetais gimstama, oratoriais tampama.
41. Popierius viską iškęs.
42. Priešinimasis gamtai – gigantų karas prieš dievus.
43. Protingos, glaustos mintys padeda gyventi.
44. Raštas (iš gėdos) nerausta.
45. Senatvėje nieko nereikia saugotis taip kaip tinginystės ir dykinėjimo.
46. Svarbiau yra apgalvotai veikti negu protingai mąstyti.
47. Šeimoje, kaip ir valstybėje, taupumas – geriausias turto šaltinis.
48. Tai, ką sukūrė poreikis, sumanyta seniau negu tai, ką sumanė malonumas.
49. Taika tokia vertinga, kad pats žodis džiugina ausį.
50. Tautos gerovė – svarbiausia sąlyga.
51. Veidas – sielos atspindys.
52. Vienam reikia apynasrio, kitam pentinų (vieną reikia sulaikyti, kitą paraginti).
53. Visų daiktų pradžia yra maža.
54. Žmogus, turintis sodą ir biblioteką, turi viską, ko jam reikia.