Atverti pagrindinį meniu

Alfonsas Nyka-Niliūnas (1919-2015) – lietuvių poetas.

AforizmaiKeisti

  1. Aš myliu žmones. Bet kadangi meilė reikalauja distancijos, stengiuosi nuo jų laikytis kuo toliausiai.
  2. Aš rašau taip, kad mano poezija būtų nesuprantama tiems, kuriems ji nereikalinga.
  3. Daug maloniau ko nors nesilaikyti negu laikytis.
  4. Džiaugsmas yra tik skausmo nebuvimas.
  5. Įkvėpimas apleido mane. Taip miršta dar negimę pasauliai.
  6. Man šalta saulėje, tamsu šviesoje; pavasarį krinta lapai, vidurvasarį sninga. Aš visko trokštu viską niekindamas.
  7. Meilė yra vienintelis jausmas, kuriame neišsipildymas didesnis už užsipildymą.
  8. Mes dažnai užmirštame ne tik gimti, bet ir gyventi.
  9. Neturėti ką daryti yra nuostabiausias užsiėmimas. Nieko nedarydamas pastebi, kad gyveni.
  10. Nieko nėra mano, bet aš esu visko.
  11. Poetai, kaip paukščiai, kieno miške arba narve gyvena, tam ir dainuoja.
  12. Praeitis niekad nepraeina, ateitis niekad neateina.
  13. Saulė ir mergaitė tik pasakytos tampa poezija.
  14. Vaikystėje aš buvau beišmokstąs mylėti Dievą. Bet viską nepataisomai sugriovė žinia, kad jo reikia bijoti. Kaip aš galėjau mylėti tą, kurio reikia bijoti?
  15. Viešuma yra perlų švaistymas kiaulėms.
  16. Visuomet atmink, kad niekas tavęs neatsimena.
  17. Vulkanui žiūrovų nereikia.

NuorodosKeisti

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –