Poezija
Poezija – eiliuota meninė kūryba; eiliuotų kūrinių visuma.
Sentencijos ir aforizmai
keisti- Dailė – tai poezija, kurią mato, o poezija – tai dailė, kurią girdi. – L. da Vinčis.
- Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į gyvenimo prozą. Bankrutuoti dėl poezijos – garbinga. – O. Vaildas.
- Kokia poezija maište? Tuomet ir jūros liga poetiška. Pykinimas – taipogi maištas. – G. K. Čestertonas.
- Moksliniame mąstyme visuomet esama poezijos elemento. Tikras mokslas ir tikra muzika reikalauja vienatipio mąstymo. – A. Einšteinas.
- Muzika, skulptūra, poezija, dailė ir oratoriaus menas nepakenčia vidutinybės. – Ž. de la Briujeras.
- Poezija gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis? – Č. Dikensas.
- Poezija yra filosofiškesnė ir rimtesnė už istoriją: poezija daugiau kalba apskritai, o istorija konkrečiai. – Aristotelis.
- Poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis. – J. Marcinkevičius.
- Poezija siekia išlupti daiktą iš žmogaus krūtinės ir jo vietoje vėl įstatyti širdį. – J. Marcinkevičius.
- Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų... Viskas, kas žmogiška. – P. Širvys.
- Poezija gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis? – Č. Dikensas.
- Tapyba – tai poezija, kuri matoma, o poezija – tai tapyba, kuri girdima. – L. da Vinčis.
- Visa bloga poezija kyla iš tikro jausmo. Natūralumas yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti menininku. – O. Vaildas.
