Poezija – eiliuota meninė kūryba; eiliuotų kūrinių visuma.

Sentencijos ir aforizmai

keisti
  1. Dailė – tai poezija, kurią mato, o poezija – tai dailė, kurią girdi. – L. da Vinčis.
  2. Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į gyvenimo prozą. Bankrutuoti dėl poezijos – garbinga. – O. Vaildas.
  3. Kokia poezija maište? Tuomet ir jūros liga poetiška. Pykinimas – taipogi maištas. – G. K. Čestertonas.
  4. Moksliniame mąstyme visuomet esama poezijos elemento. Tikras mokslas ir tikra muzika reikalauja vienatipio mąstymo. – A. Einšteinas.
  5. Muzika, skulptūra, poezija, dailė ir oratoriaus menas nepakenčia vidutinybės. – Ž. de la Briujeras.
  6. Poezija gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis? – Č. Dikensas.
  7. Poezija yra filosofiškesnė ir rimtesnė už istoriją: poezija daugiau kalba apskritai, o istorija konkrečiai. – Aristotelis.
  8. Poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis. – J. Marcinkevičius.
  9. Poezija siekia išlupti daiktą iš žmogaus krūtinės ir jo vietoje vėl įstatyti širdį. – J. Marcinkevičius.
  10. Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų... Viskas, kas žmogiška. – P. Širvys.
  11. Poezija gyvenimui taip pat būtina, kaip scenai šviesa ir muzika. Pašalink iš scenos netikrą išorinį blizgesį, o iš gyvenimo iliuzijas – ar liks jose kas nors realaus, dėl ko verta gyventi ir sielotis? – Č. Dikensas.
  12. Tapyba – tai poezija, kuri matoma, o poezija – tai tapyba, kuri girdima. – L. da Vinčis.
  13. Visa bloga poezija kyla iš tikro jausmo. Natūralumas yra lėkštas, o būti lėkštam reiškia nebūti menininku. – O. Vaildas.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –