Be principų ir be valios žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui. – S. Smailsas.
– Bet atsimink Meškėno priekaištą: kas išspręs, kuris gyvenimą formuojantis principas yra vaisingas, o kuris bergždžias? – Meškėnas žinoma turėjo galvoj metafizinius pagrindus, priesaikos amžinumą ir t.t. Kas išspręs? Gi patyrimas, praktika, vidaus eksperiencija, rezultatų akivaizdumas, Štai, kas išspręs. Tapai mediku, o pamatei, kad esi mėsininkas, tai mesk gydęs, nes imsi žmones pjauti. Taip pat ir su kunigyste. Kokios čia metafizikos! – V. Mykolaitis-Putinas.
Reikia žiūrėti ne kur žmogus gimė, o kokie jo papročiai, ne kurioje šalyje, o pagal kokius principus jis pasiryžęs gyventi. – Apulėjus.
Savo principais mes siekiame arba kovoti su savo įpročiais, arba juos pateisinti, arba garbinti, arba smerkti, arba slėpti, - gali būti, kad du vienodų principų žmonės siekia visiškai skirtingų dalykų. – F. Nyčė.
Silpnadvasiškumas – menkystų dalia. Kas tvirtos dvasios, kas elgiasi pagal sąžinę, kol gyvas gins savo principus. – T. Peinas.