Sentencijos ir aforizmai

keisti
  1. Anas patenkintas paleistuvyste, kurios siekti kurstė pergalės sunkumas. Šitas patenkintas apgaule: tik nusivylęs sėkme, jis nusivils kalte. Visa tai atsitinka dėl blogų įpročių. Antra vertus, žinok, jog ir labiausiai į blogį linkusiose sielose išlieka gėrio supratimas: jos suvokia niekšybę, tiktai nepaiso jos. Todėl visi nutyli nuodėmes, net viskam klostantis sėkmingai, naudojasi jų vaisiais, o jas pačias slepia. Tik gryna sąžinė nori būti priekyje visų matoma, pašlemėkai net patamsyje nuogastauja. – Seneka.
  2. Aš visada valgiau gyvūnų mėsą jausdamas sąžinės graužatį. – A. Einšteinas.
  3. Aukščiausias teismassąžinės teismas. – V. Hugo.
  4. Būk savo norų ponas ir savo sąžinės vergas. – V. Franklis.
  5. Daugiau galvok apie sąžinę negu apie reputaciją. – Publijus Siras.
  6. Didi sąžinės galia: ji išsklaido menkiausią nekaltojo baimę ir nepaliaujamai piešia kaltininko vaizduotei visas jo užsitarnautas bausmes, vis primindams save. – Ciceronas.
  7. Gryna sąžinė slopina lengvabūdiškų pramogų potroškį. – Ž. Ž. Ruso.
  8. Įstatymas, slypintis mumyse, vadinasi sąžinė. Sąžinė iš teisybės yra mūsų poelgių derinimas su šiuo įstatymu. – I. Kantas.
  9. Jeigu nori kietai miegoti, gulk į patalą su švaria sąžine. – B. Franklinas.
  10. Kad pažadintum niekšo sąžinę, jam reikia skelti antausį. – Aristotelis.
  11. Kai užgriūna nelaimės, didžiausia paguoda – kad jokie priešai negali atimti iš manęs sąžinės, o aš niekada netapsiu tokiu priešu sau, kad padaryčiau jai eibę. – H. Fildingas.
  12. Kas neserga sąžinės graužaties liga, tegu net nesvajoja apie garbingumą. – Ž. Renaras.
  13. Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas. – Seneka.
  14. Malonu paklusti sąžinės paakinimams. – O. de Balzakas.
  15. Menas – tai žmonijos sąžinė. – F. Hebelis.
  16. Nedaryk to, ką smerkia tavo sąžinė, ir nekalbėk to, kas nesiderina su tiesa Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo gyvenimo paskirtį. – M. Aurelijus.
  17. Nemanyk, kad, padaręs ką nors bloga, tu gali pasislėpti, nes, pasislėpęs nuo kitų, nepasislėpsi nuo savo sąžinės. – Isokratas.
  18. Nesibičiuliauk su žmonėmis, kurių pernelyg lanksti sąžinė. – E. Delakrua.
  19. Niekas taip nekankina žmonių, kaip nešvari sąžinė. – Erazmas Roterdamietis.
  20. Pagarba – tai užkarda, lygiai sauganti ir tėvą su motina, ir vaiką; tėvus ji gelbsti nuo sielvarto, vaiką – nuo sąžinės graužimo. – O. de Balzakas.
  21. Pasaulyje nėra niekingesnio bylinėjimosi už tą, į kurį žmogus įsivelia savo sąžinės teisme. – H. Byčeris.
  22. Pats svarbiausias papuošalas – švari sąžinė. – Ciceronas.
  23. Protas ir sąžinė negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – J. V. Gėtė.
  24. Reikalauti iš doro žmogaus, kad jis veiktų sąžinės liepiamas, nėra reikalo, o reikalauti, kad jis veiktų prieš sąžinę, reikštų jį įžeisti. – T. B. Makolis.
  25. Savo reputacija rūpinasi daugelis, o sąžine – tik vienas kitas. – Publijus Siras.
  26. Sąžine gryna gyvent – tai gyvent be nuodėmių. – Horacijus.
  27. Sąžinei grynai nėra ko bijot apkalbų, gandų, melo. – Ovidijus.
  28. Sąžinė – geriausia iš mūsų turimų didaktikos knygų, į ją reikia dažniausiai žvilgčioti. – B. Paskalis.
  29. Sąžinė yra įstatymų įstatymas. – A. de Lamartinas.
  30. Sąžinė yra žydų išradimas. – A. Hitleris.
  31. Sąžinė liguistai jautri. Sąžine galima naudotis, bet, panašiai kaip fantazijos ir skrandžio, jos negalima perkrauti. – R. L. Stivensonas.
  32. Sąžinė – mūsų vidinis teisėjas, neklaidingai rodantis, ar mūsų poelgiai pelno artimųjų pagarbą, ar pasmerkimą. – P. A. Holbachas.
  33. Sąžinė – neklystantis teisėjas, kol jos neužmušame. – O. de Balzakas.
  34. Sąžinė – tūkstantis liudytojų. – M. F. Kvintilianas.
  35. Sąžinės atbukimą rodo nesugebėjimas piktintis veiksmais, darančiais žmonijai žalą. – A. F. Amjelis.
  36. Sąžinės graužatis prasideda ten, kur baigiasi nebaudžiamumas. – K. A. Helvecijus.
  37. Sąžinės graužimas – tai prarastos dorybės aidas. – E. Dž. Bulveris-Litonas.
  38. Sąžinės klausimais daugumos įstatymas negalioja. – M. K. Gandis.
  39. Sąžinės žaizdos niekuomet galutinai neužgyja. – Publijus Siras.
  40. Sielvartas – tai kvota. Joks teisėjas nėra toks smulkmeniškas, kaip sąžinė, tardanti pati save. – V. Hugo.
  41. Silpnadvasiškumas – menkystų dalia. Kas tvirtos dvasios, kas elgiasi pagal sąžinę, kol gyvas gins savo principus. – T. Peinas.
  42. Sveikas protas ir sąžinė niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti šmeižtui. – DŽ. S. Halifaksas.
  43. Švari sąžinė yra ne kas kita, kaip džiaugsmas dėl džiaugsmo, suteikto kitam žmogui; nešvari sąžinė yra ne kas kita, kaip kančia ir skausmas dėl skausmo, suteikto kitam žmogui per nesusipratimą, aplaidumą ar aistrai paveikus. – L. Fojerbachas.
  44. Švari sąžinė yra nuolatinė šventė. – Seneka.
  45. Švari sąžinė – patogiausia pagalvė. – H. Ibsenas.
  46. Tik protas, valia, sąžinė išaukština žmogų. – A. Kunanbajevas.
  47. Tyra sąžinė nebijo žmonių, o blogą baugina net vienatvė. – Seneka.
  48. Tyros sąžinės balsas malonesnis už šimtus šlovės balsų. – P. Buastas.
  49. Visa, kas ramina nešvarią sąžinę, kenkia visuomenei. – P. Buastas.
  50. Visada būk savo valios šeimininkas ir savo sąžinės vergas. – M. fon Ebner-Ešenbach.
  51. Žmogus, kuris nuo mažumės elgiasi prideramai, nepatiria sąžinės graužaties. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
  52. Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.
  53. Žmonės niekuomet nejaučia sąžinės graužaties dėl poelgių, tapusių jų įpročiu. – Volteras.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Švari sąžinė padaro minkštą pagalvę.
  1. Kaltai sąžinei nebereikia kaltintojo.
  2. Rami sąžinė miega ir per griaustinį.
  1. Arklys su nutrinta nugara baikštus, žmogus su nešvaria sąžine – neramus.
  1. Dainuoja tas, kieno sąžinė rami.
  2. Sąžinė graužia.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –