Saadis

Saadis (angl.Saadi, (1184-1283/1291) – persų rašytojas.

Sentencijos

Apie išminčius

1. Išminčius panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o kvailasis kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas.
2. Išminčius, patekęs pas kvailius, neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą.
3. Nesistebėk, jei išminčiui tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė.

Kitos

1. Aš bijau Dievo ir tų, kurie jo nebijo.
2. Draugaut ir pyktis reikia su saiku.
   be jo visur ir visada sunku.
3. Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė turtus ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi mokslų, bet jų niekur nepritaikė.
4. Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras vardas, ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka.
5. Jei esi abejingas kitų kančioms, esi nevertas žmogaus vardo.
6. Kas daroma paskubomis, neilgai tveria.
7. Mokinys, kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų.
8. Mokytojo nuoskauda geriau negu tėvo švelnumas.
9. Mokslininkas be darbų – medis be vaisių.
10. Narsumas ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas.
11. Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo nemokšiškumo kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti.
12. Tas draugas, kurs tavo bėdas pamatys
    Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.
    Draugu nevadink pataikūno saldaus.
    Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus.
13. Tik kantrusis darbą baigs – skubantysis išseks.
14. Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu kalbėti, bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą.