Atverti pagrindinį meniu

Sentencijos ir aforizmaiKeisti

  1. Daug kalbėti ir daug pasakyti ne tas pats. – Sofoklis.
  2. Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. – Demokritas.
  3. Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad klausytų, o tam, kad kalbėtų patys. – E. A. Po.
  4. Duodama mums dvi ausis ir tik vieną burną, gamta įtikinamai sako, kad reikia daugiau klausytis, negu kalbėti. – Plutarchas.
  5. Geriau daugiau žinoti negu kalbėti. – T. M. Plautas.
  6. Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus. – A. de Sent-Egziuperi.
  7. Jei kalba eina apie pinigus, yra tik vienas taiklus žodis: DAUGIAU!" – A. Kostolanis, Investuotojams ir spekuliantams.
  8. Jei nemoki kalbėti, išmok klausyti. – Pomponijus Mela.
  9. Jeigu norima, kad mes suprastume, kas mums sakoma, turi būti kreipiamasi į mus paprasta kalba. – A. de Sent-Egziuperi.
  10. Kai apie jus kalba, tai blogiau gali būti tik viena – kai apie jus nekalba. – O. Vaildas.
  11. Kalba duota nuslėpti mintį. – Š. M. de Taleiranas-Perigoras.
  12. Kalba duota visiems, o išmintis – nedaugeliui. – Katonas.
  13. Kalba yra didis, tautos statytas paminklas. – J. Jablonskis.
  14. Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. – M. Daukša.
  15. Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla <...>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, <...> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. – A. Baranauskas.
  16. Kalbamąstymo priemonė... Kalbėti bet kaip reiškia ir mąstyti bet kaip: netiksliai, apytikriai, nepatikimai. – A. Tolstojus.
  17. Kalba – sielos rūbas. – Seneka.
  18. Kalbasielos veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – Publijus Siras.
  19. Kalba – tai miestas, kurio statybai kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. – R. V. Emersonas.
  20. Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ne iškalbos dovana, o gebėjimu analizuoti. – Mo Ti.
  21. Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. – Vydūnas.
  22. Kalbėk tinkamai arba išmintingai tylėk. – Dž. Herbertas.
  23. Kalbėkime, ką jaučiame ir jauskime, ką kalbame. – Seneka.
  24. Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. – J. Jablonskis.
  25. Kas nemoka tylėti, tas nesugeba ir kalbėti. – Seneka.
  26. Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. – J. Jablonskis.
  27. Mes kalbame mažai, jeigu nekalbame apie save. – V. Hazlitas.
  28. Mokėti kalbėti – talentas. – Stendalis.
  29. Neišmanėliai kalba, bailiai tyli, o išmintingieji klauso. – K. R. Safonas.
  30. Nėra nieko bjauresnio kaip daug kalbėti apie save. – Dž. Leopardis.
  31. Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. – E. M. Arnstas.
  32. Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti. – A. Periušo.
  33. Norite, kad apie jus gerai kalbėtų, tai nekalbėkite gerai apie save. – B. Paskalis.
  34. Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais. – Servantesas.
  35. Pusė žmonijos turi ką pasakyti, bet tyli, o kita pusė – neturi ką pasakyti, bet be perstojo kalba. – R. Frostas.
  36. Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka. – Lao Dzė.
  37. Skaitydami autorius, kurie gražiai rašo, įprantame gražiai kalbėti. – Volteras.
  38. Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos. – Vang Čungas.
  39. Sunaikink [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę. – M. Daukša.
  40. Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant. – Servantesas.
  41. Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba, stengdamasis įsprausti kuo daugiau minčių į kuo mažiau žodžių. – V. Irvingas.
  42. Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios. – J. V. Gėtė.
  43. Teisybė, kad mano tėvai jaudinosi, nes aš kalbėti pradėjau gana vėlai, jie net konsultavosi su daktaru. Negaliu pasakyti, kokio tada buvau amžiaus – tačiau tikrai ne mažesnio nei trejų. – A. Einšteinas.
  44. Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo. – Servantesas.
  45. Trumpas protas – ilga kalba. – Aristofanas.
  46. Žmonės sukūrė kalbą aiškintis tarpusavyje, o ne vienam kitą apgaudinėti. – A. Mandzonis.
  47. Žmonių kalba tokia, koks jų gyvenimas. – Seneka.
  48. Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti. – B. Spinoza.

Antikiniai posakiai, frazėsKeisti

  1. Ezopo kalba (minčių reiškimas "tarp eilučių", alegorinis pasakymas, pasakojimas; pagal sen. Graikų pasakėtininko Ezopo vardą. Ezopas, kaip ir kiti pasakėtininkai, kalbėdavo ne tiesiogine prasme, o perkeltine, palyginimais).

Patarlės ir priežodžiaiKeisti

AfrikiečiųKeisti

  1. Būk atsargus, sakydamas žodžius kiekvieną dieną, įsitikink, kad jie yra geri ir saldūs, nes gali būti, kad ateityje tau reikės kai kuriuos iš jų suvalgyti.
  2. Išmintingas žmogus turi žinoti savo bendruomenės kalbą, pasakas ir patarles.
  3. Jeigu tu nori, kad žmonės tave suprastų, kalbėk jų kalba.
  4. Kai gyvatė yra namuose, žmogui nebereikia ilgai apie tai diskutuoti.
  5. Kai kalba veiksmai, žodžiai yra niekas.
  6. Nekalbėk blogai apie krokodilą, kai tavo koja yra upėje.
  7. Nesakyk žmogui, kuris tave neša, kad jis smirdi.
  8. Spinduliuojanti ir gerai suprasta vieno žmogaus kalba yra geriau negu tūkstančio žmonių kalba, kuri tokia nėra.
  9. Šnibždėjimas turi daugiau reikšmės negu triukšminga kalba.

AnglųKeisti

  1. Apgalvojimas kalboje yra svarbiau negu iškalbingumas.
  2. Būna laikas kalbėti ir laikas būti tyliam.
  3. Galvok, prieš kalbėdamas.
  4. Geriau įvertink kalbėtojo valią negu žodžių vertę.
  5. Jeigu neturi nieko gero pasakyti – nesakyk nieko visiškai.
  6. Kalbėk apie velnią ir velnias pasirodo.
  7. Kalbėti negalvojant, tai yra šaudyti nesitaikant.
  8. Nekalbėk apie mano skolas, nebent tu ketini jas apmokėti.
  9. Palik ilgai kalbantį viduryje gatvės.

IndėnųKeisti

  1. Jei kalbi – tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą.

KinųKeisti

  1. Jeigu gerą kalbą pakartoti tris kartus – net šunims šlykštu pasidarys.
  2. Kalbėk tik apie tai, ką išmanai.
  3. Naudingiau mokėti klausytis negu mokėti kalbėti.

LietuviųKeisti

  1. Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
  2. Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
  3. Blogų kalbų nedidink, jos pačios auga.
  4. Geras kalboj, blogas darbe.
  5. Ilga kalba be vaisiaus.
  6. Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės.
  7. Iš daug kalbos mažai naudos.
  8. kalbos gali spręsti apie darbą.
  9. Kalba kalbą atveda.
  10. Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
  11. Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
  12. Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
  13. Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
  14. Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
  15. Lipšni kalba apmaudą mažina.
  16. Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.

LotynųKeisti

  1. Daug kalbų yra žemėje, bet tik viena danguje.
  2. Kalba padaro abu dalykus: paslepia arba atskleidžia žmogaus mintis.
  3. Kalbėjimas, neištariant žodžių, mankština proto suvaldymą.
  4. Kalbėjime – upė, o supratime – tik vienas lašelis.
  5. Nesakyk nuomonės, kol jos niekas neklausia.
  6. Niekada nekalbėk paskubomis.
  7. Niekada nesakyk: „Mirk!”
  8. Pirmiausia pagalvok – paskui kalbėk.

ŠvedųKeisti

  1. Mažiau kalbėk, daugiau pasakyk.

NuorodosKeisti

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas kalba