Sentencijos

keisti
  1. Eilėraščiai – gyvi niekai. Kas gi ir kurgi rimuodamas kalba? Ir jei mes visi imtume rimais kalbėti, tegu nors ir vyresnybė įsakytų, tai ar daug mes pasakytume? Eilėraščiai – nerimtas daiktas. – F. Dostojevskis.
  2. Eilėraščiai – sielos įkvėpimas. – V. Kubanevas.
  3. Gražios eilės neretai yra raišų minčių ramentai. – H. Heinė.
  4. Kaip mūsų iškvepiamas oras, perėjęs pro ilgo trimito vamzdžio susiaurėjimą ir išstumtas pro platesnę angą, sukelia skardesnį garsą, taip ir mūsų jausmus tyresnius padaro glausta eilėraščio eilutė. – Seneka.
  5. Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais. – V. Belinskis.
  6. Poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis. – J. Marcinkevičius.
  7. Sutinku, eilės blogos, bet kas jas verčia skaityti? – Ovidijus.