Fiodoras Dostojevskis
Fiodoras Dostojevskis (rus. Достоевский, Фёдор Михайлович, (1821-1881) – rusų rašytojas, mąstytojas.
Sentencijos
keistiApie gyvenimą
keisti- Aš manau, kad visi turi pamilti gyvenimą.
- Gyvenimas – dovana, gyvenimas – laimė.
- Ir širdis, ir tas pats kūnas, ir kraujas, kuris tebegali ir mylėti, ir kentėti, ir gailėtis, ir atmintis, o tai vis dėlto gyvenimas.
- Išdidumas padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad gyvenimas tėra akimirka... – „Broliai Karamazovai“.
- Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gera ir teisinga. – „Broliai Karamazovai“.
- Naujas mąstymas ir naujas gyvenimas nėra duodamas veltui – už jį reikia brangiai sumokėti didelės kantrybės ir pastangų kainą.
- Reikia pamilti gyvenimą labiau negu jo prasmę.
- Visa valandėlė palaimos! Argi to maža kad ir visam žmogaus gyvenimui?
- Žmogaus būties paslaptis yra ne pats jo gyvenimas, bet gyvenimo tikslas.
Apie grožį
keisti- Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.
- Grožis išgelbės pasaulį.
Apie jausmus
keisti- Jausmas apsivalo tik tada, kai jį paliečia aukštesnis grožis, idealo grožis.
- Kai esame nelaimingi, mes labiau jaučiame kitų nelaimes; jausmai ne sudūžta, o susitelkia.
- Visi bijosi įžeisti savo jausmus, jei tik labai greit juos atskleis.
Apie laisvę
keisti- Niekas taip negundo žmogaus kaip jo sąžinės laisvė.
- Pinigai yra nukalta laisvė.
- Žmonių laisvę užvaldo tiktai tas, kuris nuramina jų sąžinę.
Apie meilę
keisti- Abstrakčiai mylėdamas žmoniją, beveik visada myli save patį.
- Įsimylėti nereiškia mylėti... Įsimylėti galima ir neapkenčiant.
- Meilei reikia pinigų... Jinai tars jam: „Aš esu tavo ...“, ir jis tuojau griebs ją ir išsiveš, taigi reikia, kad būtų kuo išsivežti. – „Broliai Karamazovai“.
- Meilė tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius.
- Vien meilės maža, ji turi pasireikšti darbais.
Apie melą
keisti- Baimė – tai visokio melo padarinys.
- Kas meluoja sau ir klauso savo melo, tas ilgainiui jokios tiesos nei savyje, nei aplinkui nebemato.
- Meluoja tik vieni niekšai.
Apie protą
keisti- Kad protingai elgtumės, vien proto maža.
- Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas.
- Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis.
- Tam ir protas, kad pasiektum tai, ko nori.
Apie širdį
keisti- Aš nemoku tylėti, kai manyje kalba širdis.
- Delikatumo ir orumo moko pati širdis, o ne šokių mokytojas.
- Išniekinta žmogaus prigimtis ir nusikaltusi širdis pačios už save žiauriau keršija negu bet kuris žemiškasis teismas! Negana to: teismas ir žemiškoji bausmė netgi palengvina prigimties skirtą bausmę, netgi būtinai reikalingi panašiais atvejais nusikaltėlio sielai, nes gelbsti ją nuo nevilties ... – „Broliai Karamazovai“.
- Rodosi, nori išlieti visą savo širdį kitam į širdį.
Apie tiesą
keisti- Jokia migla neatlaikys tiesos spindulių.
- Teisuolis miršta, bet jo tiesa lieka.
- Tiesa beveik visada būna ne sąmojinga. – „Broliai Karamazovai“.
- Tikroji tiesa ir tikras grožis visada verčia mus visiems viską atleisti. – „Broliai Karamazovai“.
- Viskas praeis, viena tiesa teliks. – „Broliai Karamazovai“.
Apie žmogų
keisti- Būti žmogumi – tai savo laimės negrįsti kitų nelaime.
- Geri žmonės nelaukia, kad jiems pirmiau gera padarytum. Jie mėgsta padėti tiems, kam to reikia. Pasaulyje yra labai daug gerų žmonių. Tik tavo nelaimė, kad tu nebuvai jų sutikęs.
- Geriausieji žmonės pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia moraline įtaka.
- Jei žmogus pyksta, tai dar nereiškia, kad jis blogai elgiasi.
- Kas myli žmogų, tas ir jo džiaugsmą myli. – „Broliai Karamazovai“.
- Koks nepakenčiamas kitą kartą yra laimingas žmogus.
- Nepripažįsta žmonių giminė savo pranašų ir muša juos, bet myli žmonės savo kankinius ir gerbia tuos, kuriuos nukankino.
- Nuo vyno žmogus sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka.
- Stipriam žmogui kartasi labai sunku pakelti savo stiprybę.
- Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet žmogumi tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti.
- Tas, kuris išgelbėjo vieną žmogų, išgelbėjo visą pasaulį.
- Žmogus gali klysti. Klaida nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau idėja, kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas.
- Žmogus gali tvirtai pasijusti, kai jis tampa visumos dalis.
- Žmogus – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri.
- Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įspėti, ir jeigu ją narpliosi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad veltui praleidai laiką; aš spėju tą paslaptį, nes noriu būti žmogumi.
Kitos
keisti- Aš be galo mėgstu realizmą mene – realizmą, kuris, taip sakant, pakyla iki fantastikos... Kas gali būti fantastiškiau, negu tikrovė? Tai, kas žmonių daugumai fantastiška ir nepaprasta – man tėra pati tikrovės esmė...
- Aš negaliu įsivaizduoti, kad šautų kuomet mintis, jog nėra ko veikti.
- Aš nenoriu ir negaliu sutikti, kad blogis būtų normali žmonių būklė.
- Bailys tas, kuris bijo ir bėga, o kuris bijo, bet nebėga, tas dar ne bailys.
- Be didžiadvasiškų idėjų žmonija negali gyvuoti.
- Be idealų, tai yra be daugmaž aiškių troškimų ko nors geresnio, niekada negalima tikėtis gražios tikrovės.
- Be kentėjimo koks gi būtų malonumas? – „Broliai Karamazovai“.
- Būti minutę ar valandą didvyriu yra daug lengviau, negu tyliame heroizme leisti dieną iš dienos. Tik prisiminkime tą pilką kasdienybę, darbą, už kurį niekas nepagirs, – didvyriškumą, kurio niekas nepastebės, kuriuo niekas nesidomės. Kas tą kasdienybę pakelia ir vis tiek išlieka žmogumi, tas tikrai yra didvyris.
- Buvimas su vaikais gydo sielą.
- Dideliam laivui reikia ir didelių vandenų.
- Drąsa – būti ir išlikti pačiu savimi. Baimė – nusidėti tiesai ir sąžinei.
- Dykinėjimas neatneša laimės.
- Duonos riekė svetimoje rankoje visada atrodo didesnė.
- Dvyliktaisiais metais buvo užėjęs prancūzų imperatorius Napoleonas pirmasis, dabartinio tėvas, ir būtų buvę gerai, jei tada šitie patys prancūzai būtų mus nukariavę: protinga nacija butų nukariavusi labai kvailą naciją ir prisijungusi prie savęs. – „Broliai Karamazovai“.
- Egoistai pareigos vengia ir bijo jos; jie visada bailiai šlykštisi kuo nors įsipareigoti.
- Eilėraščiai – gyvi niekai. Kas gi ir kurgi rimuodamas kalba? Ir jei mes visi imtume rimais kalbėti, tegu nors ir vyresnybė įsakytų, tai ar daug mes pasakytume? Eilėraščiai – nerimtas daiktas. – „Broliai Karamazovai“.
- Formulė „du plius du lygu penki“ yra savaip patraukli.
- Gamtoje nieko juokingo nėra. – „Broliai Karamazovai“.
- Geriau būti nelaimingam, bet žinoti, negu laimingam ir gyventi ... kaip kvailiui.
- Geriau dovanoti dešimčiai kaltų negu nubausti vieną nekaltą ... – „Broliai Karamazovai“.
- Humoras yra didis sąmojingumas.
- Ir didelė nelaimė kartais baigiasi didele, nors ir nematoma laime. – „Broliai Karamazovai“.
- Yra pasaulyje trys niekšų rūšys: naivūs niekšai, įsitikinę, kad jų niekšybė yra didžiausia dorybė, niekšai, kurie gėdijasi savo niekšybės, bet vis dėlto linkę ją užbaigti, ir pagaliau tiesiog niekšai, grynakraujai niekšai.
- Jei tavo nesveika nosis, tai siunčia tave į Paryžių: ten, girdi, europinis specialistas nosis gydo. Atvažiuoji į Paryžių, jis apžiūri nosį: aš jums, sako, galiu tik dešiniąją šnirpšlę išgydyti, nes kairiųjų aš negydau, tai ne mano specialybę, jūs po manęs važiuokite į Vieną, ten jums tam tikras specialistas baigs gydyti kairiąją šnirpšlę. – „Broliai Karamazovai“.
- Jei žiaurus likimas atėmė jums nosį, tai jūs vis tiek laimėjote, nes niekas per visą jūsų gyvenimą nedrįs jums pasakyti, kad jūs gavote per nosį. – „Broliai Karamazovai“.
- Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradėsi stabčioti ir mėtyti akmenis į kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekad nepasieksi.
- Jėgai nereikia keiksmažodžių.
- Jis buvo malonus su tais, kuriems darė gera, ir ypač su tais, kuriems darė geriau.
- Kai ką naudingiau turėti tarp priešų negu tarp draugų.
- Kai matau kaip žmonės, nežinodami ką veikti, prasimano apgailėtinų užsiėmimų ir pramogų, aš ieškau knygos ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui.
- Kas ūmai nustoja gerbęs kitus, tas pirmiausia negerbia savęs.
- Ko nepadaro genijus, padaro kantrybė.
- Ko vertas tikėjimas per prievartą? – „Broliai Karamazovai“.
- Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys.
- Kvailystė visada trumpa ir nuoširdi, o protas išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – „Broliai Karamazovai“.
- Linksmumas – tai savybė, kuri labiausia apibūdina kitą žmogų.
- Mokykitės ir skaitykite. Skaitykite vertingas knygas. Visa kita padarys gyvenimas.
- Ne tik gyventi, bet ir mirti niekšu negalima.
- Ne visiems naštos būna sunkios, kai kam jos nepakeliamos. – „Broliai Karamazovai“.
- Neribota savimeilė ir išpuikimas nėra orumo požymis.
- Nieko nėra pasauly sunkesnio kaip tiesumas ir nieko lengvesnio kaip meilikavimas.
- Niekuomet nerodykite pavydžiam ir ambicingam žmogui daug pinigų vienu metu ... – „Broliai Karamazovai“.
- Pagyrimas visada tyriaširdis.
- Pagrindinis Romos katalikybės bruožas: viską, girdi, tu pavedei popiežiui, viską dabar popiežius sprendžia, o tu dabar gali visai nesirodyti, bent jau kol kas netrukdyk mums. – „Broliai Karamazovai“.
- Palaistyti žemę savo džiaugsmo ašaromis ir mylėti tas džiaugsmo ašaras. – „Broliai Karamazovai“.
- Pasaulis serga baisia ištvirkavimo liga, nugrimzdo į visuotinę nusikalstamumo bedugnę, kurioje viskas leidžiama ir už nieką nebaudžiama.
- Pavyduoliai labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos moterys tai žino.
- Polemizuojant nepaprastai paranku išaiškinti idėją.
- Prasti tavo popieriai, jei nustojai suprasti ironiją, alegoriją, juokus.
- Rauda neteikia paguodos, ji dar labiau aitrina ir drasko širdį.
- Rojus, sako, yra paslėptas kiekviename iš mūsų, štai jis dabar manyje yra, ir jei panorėsiu, jau rytoj jis iš tikrųjų man ateis, ir jau visam mano gyvenimui. – „Broliai Karamazovai“.
- Sąmojingumas – ne protas.
- Sąžinė – tai atgaila ... – „Broliai Karamazovai“.
- Senas sielvartas didžiosios žmogaus gyvenimo paslapties dėka pamažu tampa tyliu, graudžiu džiaugsmu. – „Broliai Karamazovai“.
- Slopinti savo pareigingumą, nepripažinti priedermių, o reikalauti sau visų teisių, yra tik kiaulystė.
- Stebuklai niekuomet tikro realisto nesutrikdys. Ne stebuklai verčia realistą tikėti. Tikras realistas, jeigu jis netikintis, visada ras savyje jėgų ir sugebėjimo netikėti stebuklu, o jei stebuklas atsistos prieš jį kaip neginčijamas faktas, tai jis greičiau nepatikės savo pojūčiais, negu pripažins faktą. O jeigu ir pripažins jį, tai pripažins kaip natūralų faktą, ligi šiol jam tik nežinomą. Realistui tikėjimas gimsta ne iš stebuklo, o stebuklas iš tikėjimo. Jeigu jau realistas įtikės, tai jis kaip tik dėl savo realizmo būtinai turės pripažinti ir stebuklą. – „Broliai Karamazovai“.
- Tas, kuris pagimdė, dar nėra tėvas, o tėvas yra tas, kuris pagimdė ir nusipelnė šito vardo. – „Broliai Karamazovai“.
- Tauriausias ir būdingiausias mūsų liaudies bruožas – teisingumas ir jo troškimas.
- Taurios mintys vertesnės už puikų stilių. Stilius, galima sakyti, yra išorinis drabužis, o mintis – drabužio dengiamas kūnas.
- Teismas ne tik baudžia, bet ir gelbsti žuvusį žmogų! – „Broliai Karamazovai“.
- Tik darbu ir kova įgyjamas nepriklausomumas ir savigarba.
- Trumpumas – pirmoji meniškumo sąlyga.
- Tūlas žmogus juoku taip išsiduoda, kad jūs staiga sužinote apie jį viską iki nago juodymo. Net ir neabejotinai išmintingas juokas kartais esti pasibjaurėtinas. Juokas pirmų pirmiausia turi būti nuoširdus.
- Veiklus žmogus jau darbo pradžioje mato tiek darbų, kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks.
- Viešpats dievas sukūrė šviesą pirmąją dieną, o saulę, mėnulį ir žvaigždes ketvirtąją dieną. Tai iš kurgi galėjo pirmą dieną spinduliuoti šviesa? – „Broliai Karamazovai“.
- Viešumas ir visuotinė teisė – kilni ir išganinga teisė.
- Visa tikrovė nesibaigia tuo, kas gyvena, nes didžiulė jos dalis slypi joje kaip dar nepaslėptas, nepasakytas žodis.
- Žmogaus linksmumas – nuostabus bruožas.
- Žmogaus siela yra arena, kurioje kovoja Dievas su velniu.
Apie Fiodorą Dostojevskį
keisti- F. Dostojevskis parašė istorijų, kuriomis galima patikėti. Prašė ir tokių, kurios niekaip neįtikina. Tačiau kai kurie jo kūriniai tokie teisingi, kad juos skaitydamas jauti, kaip keitiesi. – E. Hemingvėjus.
Nuorodos
keisti