Ovidijus (lot.Publius Ovidius Naso, (43 pr. Kr.-17) – romėnų poetas

Ovidijus

Sentencijos

keisti
  1. Apie darbą spręsk iš rezultato.
  2. Ar nežinai, kad karaliai turi ilgas rankas?
  3. Arba nebandyk, arba padaryk iki galo.
  4. Aš noriu, kad mirtis užkluptų mane dirbantį.
  5. Dažnai tylintis veidas turi ir balsą, ir žodžius.
  6. Drąsiems ir pats Dievas padeda.
  7. Gyvenimas nieko neduoda be darbo.
  8. Grynos sąžinės tikrai nepalies melagingi gandai.
  9. Išsaugoti tai, kas įgyta – ne mažesnis menas, negu tai įgyti
  10. Jėgų gal ir užtektų, bet valia pati verta pagyrimo.
  11. Kai dėl ilgo delsimo įsigali liga, per vėlu ruošti vaistus.
  12. Kartais iš baimės žmonės tampa narsūs.
  13. Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais atima.
  14. Ką darai, daryk protingai ir žiūrėk tikslo.
  15. Kol tu laimingas, turi daugybę draugų; kai laikai apniūksta, lieki vienas.
  16. Kuklumas su grožiu niekada nesutaria.
  17. Lengva būti geram ten, kur niekas nekliudo.
  18. Menas yra tai, kad meno kūrinyje jis nebūtų pastebimas.
  19. Mes visada siekiame uždrausto ir norime neleistino.
  20. Mes žavimės senove, tačiau gyvename šiandiena.
  21. Nepagydomą žaizdą reikia išpjauti kardu.
  22. Netaikykite pavienių žmonių ydų visam pasauliui.
  23. Nors ir trūksta jėgų, tačiau pagirtinas noras.
  24. Parkritusį gali sutrypti tik pats niekingiausias bailys.
  25. Poilsis stiprina kūną.
  26. Sąžinei grynai nėra ko bijot apkalbų, gandų, melo.
  27. Sėkmė gali būti bet kur. Visada laikykite užmestą meškerę, nes upokšnyje, kur mažiausiai tikitės, gali būti žuvų.
  28. Skaisti ta moteris, kurios niekas negeidė.
  29. Sutinku, eilės blogos, bet kas jas verčia skaityti?
  30. Šliužas niekingiausiu nuodu galingą liūtą nužudo.
  31. Tai, ką taip sunku pasakyti, papasakos eilėmis meilė.
  32. Tyra sąžinė nei melo nebijo, nei gandų, nei paskalų.
  33. Vargšui visur bėda.
  34. Viduriu eiti saugiausia.
  35. Viskas keičiasi, ir nieko pastovaus pasaulyje nėra.
  36. Žiūrėki, kaip irsta tingus išsidykinėjęs kūnas,
    Kaip pelkėja stovintys ežero vandenys.
  37. Žmogus stovi ant abiejų kojų todėl, jog Dievas nori, kad šis žvelgtų į dangų ir žvaigždes.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –