III-IV a. pr. Kr. gyvenęs kinų filosofas.

Sentencijos

keisti

Apie įstatymus

keisti
  1. Bandyti valdyti nepasitelkus įstatymo yra tas pats, kas svajoti apie tai, kad nebūsi alkanas, o maistą atstumti, trokšti nešalti, o drabužius išmesti, norėti eiti į rytus, o iškeliauti į vakarus.
  2. Įstatymas, išleistas neatsižvelgiant į sąlygas, kuriomis gyvena liaudis, nebus veiksmingas.
  3. Įstatymas yra meilės liaudžiai išraiška, o apeigos padaro, kad reikalai eitųsi gerai.
  4. Jei dori bus skiriami valdininkai, jiems pavaldūs žmonės savo giminaičius apgaubs meile. Bet jei bus paskirti blogi valdininkai, žmonės mylės įstatymą.
  5. Jei liaudis stipresnė už įstatymą, šalyje viešpatauja savivalė. O jei įstatymas už liaudį stipresnis, didėja armijos galia.
  6. Jei šalį norima gerai valdyti, įstatymai turi būti aiškūs.
  7. Jei šalyje netvarka viešpatauja, tai ne todėl, kad įstatymai suirutę sąlygoja, o dėl to, kad niekas jų nesilaiko.
  8. Naikinti įstatymus ir kurti naujus – tai jėgos įrodymas.
  9. Nedera leisti tokių įstatymų, kuriuos tik apsišvietusieji gali suprasti. Mes ne visi apsišvietę.
  10. Visos šalys turi įstatymų, bet nėra tokio, kuris užtikrintų įstatymo taikymą. Visos šalys turi įstatymų, draudžiančių nusikaltimus ir niekšybes, baudžiančių vagis ir banditus, bet nėra tokio, kuris užtikrintų, kad vagis ar banditas bus sučiuptas.

Apie žmogaus prigimtį

keisti
  1. Žmogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama, kiekvienas nori ilgiausio gabalo, o kai kas nors sveriama,– sunkiausio.
  2. Žmogaus prigimtis liepia alkaniems kovoti dėl maisto, išsekusiems stengtis pailsėti, darbo išvargintiems ieškoti atokvėpio, o pažemintiems rūpintis pagarba.
  3. Žmogaus prigimtis linksta į darną. Aplinkybės ją stumia į netvarką.
  1. Apgaudinėjimas ir apsukrumas yra neteisėtumo pagalbininkai.
  2. Išminčius nesidairo į senovės pavyzdžius, jei kas nors stiprina valstybę, ir nesilaiko nustatytų papročių, kai kas nors liaudžiai naudinga.
  3. Jei baudžiant sunkūs nusikaltimai bus laikomi sunkiais, o lengvi nusižengimai – lengvais, tai lengvieji niekada nesibaigs ir nepavyks išnaikinti sunkiųjų.
  4. Jei meilė žmonėms nėra pataikavimas, o neapykanta jiems nėra jų skriaudimas, ir meilė, ir neapykanta yra tyros.
  5. Jei nedaugelis dirba žemę , o daug yra tokių, kurie iš kitų gyvena tuščiai, šalis neturtinga ir nesaugi.
  6. Jei titulai lengvai gaunami, liaudis nei tų aukščiausių, nei jokių kitų nevertina.
  7. Kai reikia daugelio laikytis taisyklių, šalis suirutėje skęsta. Tvarka viešpatauja, kai vienos reikia laikytis taisyklės.
  8. Kai vartai į turtus ir garbę yra karas, tai žmonės, apie jį girdėdami, sveikina vienas kita ir tiek dirbdami, tiek ilsėdamiesi, valgydami ar gerdami tik karo dainas dainuoja.
  9. Laipsniai ir apdovanojimai – kario garbėtroškos tikslas.
  10. Lipšnumas ir pataikavimas – tai nusikaltimo auklės.
  11. Nėra nei valdovo, kuris mokėtų tvarką visam laikui įvesti, nei šalies, kuri suirutės būtų nežinojusi.
  12. Pradėto darbo rūpesčiais nedera su žmonėmis dalytis, bet žmonės privalo turėti teisę džiaugtis jo pabaiga.
  13. Praeities nuopelnai neturi švelninti bausmių, už vėlesnius nusižengimus.
  14. Stiprios valstybės trokšta užgrobti svetimas žemes, o silpnos tik ginasi.
  15. Šalis, kuri moka tapti galiūne, bet paskui nemoka savo galios riboti, pati užsitraukia antpuolius.
  16. Tas, kuris dirbdamas dvejoja, nieko nepadarys.
  17. Tas, kuris pats savimi pasikliauja, karalystę įgis.
  18. Tas, kuris rūpinasi aukščiausiu tikslu, neturi taikstytis su nuvalkiotais požiūriais.
  19. To, kuris elgiasi tartum kokia įžymybė, žmonės tikrai neapkęs.
  20. Turtų ir garbės troškulys baigiasi tik karstą užvožus.