Sentencijos ir aforizmai

keisti
  1. Didelis garbės troškimas nuo senų laikų protinguosius paverčia bepročiais. – I. Kantas.
  2. Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla. – Ž. Ž. Ruso.
  3. Garbei įsigyti nepakanka vieno žmogaus nuomonės. – Seneka.
  4. Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega. – M. de Montenis.
  5. Garbė yra sąžiningo darbo rankose. – L. da Vinčis.
  6. Garbė – štai tikrasis grožis. – R. Rolanas.
  7. Garbė – tai išorinė sąžinė, o sąžinė – tai vidinė garbė. – A. Šopenhaueris.
  8. Garbės negalima atimti, ją galima prarasti. – A. Čechovas.
  9. Garbės troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus. – V. Hugo.
  10. Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis. – Ž. Ž. Ruso.
  11. Garbės troškimas verčia mus elgtis prieš savo polinkius daug dažniau negu protas. – F. de Larošfuko.
  12. Garbingumas yra vienintelis sielos gėris, o nuosmukis – vienintelis blogis. Visi kiti dalykai – menkaverčiai. Jie nei padidina laimės, nei atima, nei didina gėrio, nei atima. – Seneka.
  13. Geriau būk paprastas ir garbingas, negu protingas ir melagis. Sofoklis.
  14. Gėda ir garbė – kaip drabužiai: kuo labiau susidėvi, tuo nerūpestingiau su jais elgiamasi. – Apulėjus.
  15. Gėda tai tautai, kuriai gaila viską paaukoti dėl savo garbės. – F. Šileris.
  16. Jei nori vesti žmones į pražūtį, pasakyk jiems, kad vedi juos į garbę. – Š. M. de Taleiranas.
  17. Jei tave apleido godumas – baisiausia giminės liga, garbės troškimas ilgai nedels. – Seneka.
  18. Kaip garbė noriau lydi jos vengiančius, taip geradarysčių vaisius mieliau nunoksta tiems geradariams, kurie leidžia būti nedėkingiems. – Seneka.
  19. Kelias į garbę eina tik per kančią. – A. Maceina.
  20. Kelias į garbę grindžiamas darbu. – Publijus Siras.
  21. Kiekvienas darbas man bus sąžinės, o ne garbės reikalas. – Seneka.
  22. Kuo garbingesnis žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu. – Ciceronas.
  23. Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo reputaciją. – Ciceronas.
  24. Mokykis visko ne dėl garbės, o kad turėtum praktinę naudą. – G. K. Lichtenbergas.
  25. Narsumą seka garbė tartum šešėlis. – Ciceronas.
  26. Ne klaidos taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos garbę. – B. Franklinas.
  27. Nei vienas žmogus nebuvo pagerbtas už tai ką jis gavo. Garbė – atpildas už tai ką davei. – K. Kūlidžas.
  28. Neįveikiamą garbės troškimą ir nepatiklumą visuomet matydavau kartu. – G. K. Lichtenbergas.
  29. Nepasotinamas garbės troškimas užtemdo protą, ir žmogus nepastebi jam gresiančio pavojaus. – Ezopas.
  30. Niekada nepasukite iš pareigos ir garbės kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums laimę. – Ž. de Biufonas.
  31. Pats garbės troškimas galbūt ir yda, bet dažnai jis esti orumo šaltinis. – M. F. Kvintilianas.
  32. Per tūkstančius negarbių užropojusius į mėgavimosi garbe būseną, staiga išnyra apgailėtina mintis, jog jie vargo dėl užrašo ant kapo… – Seneka.
  33. Pinigai be garbės – liga. – O. de Balzakas.
  34. Pripažindamas savo kaltę, kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo garbę. – V. Hugo.
  35. Tai, kas tolima, atrodo garbingiau. – Tacitas.
  36. Tikrai garbingas tas, kuris nuolatos klausia savęs, ar jis pakankamai garbingas. – Plautas.
  37. Tikrajai garbei netiesa nepakenčiama. – H. Fildingas.
  38. Tikroji garbė – tai pasiryžimas visur ir visada daryti tai, kas naudinga daugumai žmonių. – B. Franklinas.
  39. Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. – J. V. Gėtė.
  40. Visas bėdas iškęst man nesunku,
    Tačiau garbės aukot nesutinku. – P. Kornelis.
  41. Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui. – Ž. Ž. Ruso.
  42. Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas. – M. de Montenis.
  43. Žmogui dera suprasti, kad jis – pasaulio kūrėjas ir šeimininkas, kad jam tenka atsakomybė už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso garbė už visa, kas gyvenime gera. – R. Rolanas.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Kur nėra gėdos, ten nėra ir garbės.
  1. Garbė seka paskui tuos, kurie jos šalinasi.
  2. Garbės postas yra pavojaus postas.
  3. Net ir tarp vagių yra garbė.
  1. Ne tam garbė, kuris pradėjo darbą, bet tam, kuris jį baigė.
  1. Garbė, įgyta melu, laikosi tik, kol išaiškėja tiesa.
  2. Garbės postas yra pavojaus postas.
  1. Nori, kad tave gerbtų – daug nekalbėk, nori būti sveikas – daug nevalgyk.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –