Neviltis – vilties nebuvimas, nusivylimas, nusiminimas.

Sentencijos

keisti
  1. Daugumos žmonių gyvenimas yra tyli neviltis. Tai, kas vadinama susitaikymu, iš tikrųjų tėra chroniška neviltis. – H. D. Toro.
  2. Dirbk, kai liūdna, – tik darbas išblaško liūdesį. Dirbk, kad neįpultum į neviltį: niekas taip neapsaugo nuo slegiamos nykumos kaip darbas. Dirbk, kai lydi sėkmė: nėra geresnio vaisto nuo „laimėjimų svaigulio“ kaip darbas. – J. Becheris.
  3. Liūdesys, ilgesys, gailestis, neviltis – tai praeinančios, sieloje neįsišaknijančios negandos; ir patirtis moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta mintis, kad mūsų nelaimės amžinos. – Ž. Ž. Ruso.
  4. Nevilties drąsa paverčia valią į plieną. – S. Cveigas.
  5. Neviltis ir delsimas – tai baimė, sukelianti pralaimėjimą. – H. D. Toro.
  6. Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties. – E. M. Remarkas.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Beviltiškumas duoda drąsos bailiui.
  1. Gyvenantis praeitimi mirs iš nevilties.