Atverti pagrindinį meniu

Stebuklas – 1.Gamtos dėsniams prieštaraujantis reiškinys, įvykstantis įsikišus antgamtinėms jėgoms; 2. Nuostabus, nepaprastas, keliantis nuostabą dalykas.

Turinys

SentencijosKeisti

  1. Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas. – A. Einšteinas.
  2. Kas myli ir netiki stebuklais – žuvęs. – E. M. Remarkas.
  3. Niekada žmonės taip netikėjo stebuklais, kaip mūsų laikais, kaip stebuklų nebūna. – E. M. Remarkas.
  4. Stebuklai niekuomet tikro realisto nesutrikdys. Ne stebuklai verčia realistą tikėti. Tikras realistas, jeigu jis netikintis, visada ras savyje jėgų ir sugebėjimo netikėti stebuklu, o jei stebuklas atsistos prieš jį kaip neginčijamas faktas, tai jis greičiau nepatikės savo pojūčiais, negu pripažins faktą. O jeigu ir pripažins jį, tai pripažins kaip natūralų faktą, ligi šiol jam tik nežinomą. Realistui tikėjimas gimsta ne iš stebuklo, o stebuklas iš tikėjimo. Jeigu jau realistas įtikės, tai jis kaip tik dėl savo realizmo būtinai turės pripažinti ir stebuklą. – F. Dostojevskis.
  5. Stebuklas būtų patobulinta realybė. – A. Škėma.
  6. Stebuklas, kad stebuklais ir toliau tikima. – F. Boitelrokas.
  7. Stebuklas – kūdikis tikėjimo. – J. V. Gėtė.
  8. Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties. – E. M. Remarkas.
  9. Sutuoktinių meilė, laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, – visų gražiausias stebuklas, nors ir visų kasdieniškiausias. – F. Moriakas.

Patarlės ir priežodžiaiKeisti

NuorodosKeisti

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas stebuklas

Žodžių paaiškinimaiKeisti

  1. Stebuklus.