Stebuklas

Stebuklas – 1.Gamtos dėsniams prieštaraujantis reiškinys, įvykstantis įsikišus antgamtinėms jėgoms; 2. Nuostabus, nepaprastas, keliantis nuostabą dalykas.

Sentencijos

Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas – galvoti, jog stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas. – A. Einšteinas.
Kas myli ir netiki stebuklais – žuvęs. – E. M. Remarkas.
Niekada žmonės taip netikėjo stebuklais, kaip mūsų laikais, kaip stebuklų nebūna. – E. M. Remarkas.
Stebuklai niekuomet tikro realisto nesutrikdys. Ne stebuklai verčia realistą tikėti. Tikras realistas, jeigu jis netikintis, visada ras savyje jėgų ir sugebėjimo netikėti stebuklu, o jei stebuklas atsistos prieš jį kaip neginčijamas faktas, tai jis greičiau nepatikės savo pojūčiais, negu pripažins faktą. O jeigu ir pripažins jį, tai pripažins kaip natūralų faktą, ligi šiol jam tik nežinomą. Realistui tikėjimas gimsta ne iš stebuklo, o stebuklas iš tikėjimo. Jeigu jau realistas įtikės, tai jis kaip tik dėl savo realizmo būtinai turės pripažinti ir stebuklą. – F. Dostojevskis.
Stebuklas būtų patobulinta realybė. – A. Škėma.
Stebuklas, kad stebuklais ir toliau tikima. – F. Boitelrokas.
Stebuklas – kūdikis tikėjimo. – J. V. Gėtė.
Stebuklas visada yra kažkur arti nevilties. – E. M. Remarkas.
Sutuoktinių meilė, laimingai išvengianti tūkstančio atsitiktinumų, – visų gražiausias stebuklas, nors ir visų kasdieniškiausias. – F. Moriakas.
Šiuolaikinio mokslo stebuklai gerokai pranoksta senovės mitologijos stebuklus. – R. V. Emersonas.