Sentencijos

keisti
  1. Nuobodulys – žodis, kuriuo visi rašytojai apibūdina kitų humorą ir sąmojį. – H. Fildingas.
  2. Pokalbis su kitų amžių rašytojais – tai beveik kelionė. – R. Dekartas.
  3. Prastos knygos ne tik nenaudingos – jos žalingos. Pirmiausia dera perskaityti ir pažinti pačius geruosius visų laikų ir tautų rašytojus. – Levas Tolstojus.
  4. Rašymas tėra nuosekli ir sąmoninga savižuda, o kiekvienas tikras rašytojas yra menamas savižudis. – R. Gavelis.
  5. Rašytojas yra ir bene aktyviausias nacionalinės kultūros sargas, savotiškai transformuojantis kultūrinį palikimą į dabartį ir į ateitį. – J. Marcinkevičius.
  6. Rašytojas turi būti sudėtas tarsi iš dviejų žmonių. Vienas vedžioja jo ranką, kitas stengiasi ją sulaikyti. Iš tos dvikovos ir gimsta tikri kūriniai. Rašytojas, kuris nesipriešina sau – visada pralaimi. – J. Marcinkevičius.
  7. Rašytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip mat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę. – Stendalis.
  8. Tikras rašytojas – tai tas pats, kas senovės pranašas: jis regi aiškiau negu paprasti žmonės. – A. Čechovas.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –