Gintaras Beresnevičius

Gintaras Beresnevičius (1961-2006) – lietuvių rašytojas, religijotyrininkas.

Sentencijos

1. Atkuriama labiau Roma, ir jei procesai eis toliau, Romos imperijos psichologija įsivyraus visuotinai.
2. Dievas pertekęs humoro jausmo, o žaidimas ir yra jo raiška Kosmose.
3. ES – tai Karolio imperijos atgarsis.
4. Eventualiai įsijungus Turkijai, ES taptų jau nebe senjorų klubu, o politine religine aukštakrosne.
5. Europą kloja lietuvių emigrantų kolonijos, ištisas jų tinklas.
6. Europos siekis yra turėti pakankamai stiprų perimetrą, už kurio ją suptų maždaug neutralūs ar sutramdyti barbarai, geriausia federatų, pagalbininkų statuse.
7. Iš Lietuvos emigruojama. O negrįžtama gal dėl to, kad pargrįžus čia bus atrastas tas pats šeimyninės rangos kombinatas. Viskas kartojasi. Gaudomas Brazauskas ir pardavinėjama nafta. Ką mes be šių dviejų istorinių personažų darytume, galva neišneša.
8. Yra frankiškos ideologijos luitų, bet atsikūrinėja – frankams net neplanavus to – būtent Romos imperija; nei prancūzai nei vokiečiai tuo neprisipažins, nes jie kaip keltų nei kaip germanų palikuonys išsaugoję priešiškumo Romai elementus.
9. Jeigu ieškai galingesnio – visada susiduri su valdžia, valstybe, politika... Bet tai tik kelio pradžia. Toliau einama Dievo link. Kiekvieno žmogaus gyvenimo ašis, mano įsitikinimu, yra būtent dievoieška. Netgi jeigu žmogus pats to neprisipažįsta arba nesupranta.
10. Jeigu tai Karolio Didžiojo imperija – reikia sustoti, nepajudant į nenuspėjamą pietų ir rytų kryptį; jeigu tai Roma, tai tolesnis saugumas tegali būti užtikrinamas nuolat plečiant sienas į rytus.
11. Jeigu žmogus istorinės atminties kratosi – yra net negimęs.
12. Jie yra baudžiami už savo egzistavimą, apspardomi, kenčia pašaipas. Iš jų išauga einšteinai, samdomi žudikai, dailininkai, rašytojai, valkatos, savižudžiai ir filosofai. Įdomi grupė. Autsaideriai yra už ribos, ir kolektyvas, sveikas ir nuoširdus, tą jaučia ir negali pakęsti.
13. Juk iš tiesų, savo charakteriu mes artimesni pusbroliams lenkams, nei broliams latviams.
14. Kada kovoja dvi tiesos – ir atsiranda dvi Lietuvos.
15. Labai nemandagi elito ir runkelių sąvokų sklaida vis dėlto atspindi visuomenės susiskaldymą į karius/valdovus ir žemdirbius. Tik bėda, kad mūsų elitas – vakarykščiai runkeliai.
16. Lietuviai – barbarai, karinga tauta. Tokiai tautai reikia herojų, kurie ją suvienytų.
17. Mielai save plakame ir ūdijamės dėl korupcijos, – bet gal jau laikas pastebėti, kad mūsų korupcija yra tik didelės eurazijinės korupcinės mašinerijos detalė, o ne koks išskirtinis atvejis. Europos Sąjungoje tai tiesiog didesniais mastais vyksta.
18. Modernaus baltiškumo idėja yra pajėgi atremti globalizuoto pasaulio iššūkius, o civilizacijų lyginamieji tyrimai ir komparatyvistika apskritai padėtų suprasti būsimus kitus, su kuriais teks gyventi šalia.
19. Paveikslai, vaizdai, kurie nebijo būti ant pačių švelnumo briaunų. Aštri pasaka, nebijanti savęs ir savo logikos, įsiskverbimas į patį švelnumo epicentrą. Jos vaizdai ir herojai drąsiai švelnūs. Fėjos ir obuoliai, slėpiningos figūros ir fėjos, laimėjusio gėrio pasaulis, kuriame gėris vėl ima tverti sau opozicijas. Idant atpažintų save jau kitam matmeny. Tai ne fantazijos, tai esamybė iššaukta per jas, trapi, svajinga, pulsuojanti grožio jėga ir apsisupusi ilgesio horizontu, kurio ribos apsaugo dailininkės herojus taip, kad jie gali žiūrėti ir matyti taip laisvai, kad iš jų švelnumo išsivynioja grožio ašmenys.
20. Pirmiausia reikia atpažinti savo tikruosius vardus, nes... vardas yra pradžia, esmė ir pažadas prie Romos vartų.
21. Priešininkas – žaidimo partneris, leidžiantis tau išrutulioti savo sugebėjimus, ir jeigu priešininkas stiprus, tai garantuoja įdomų žaidimą.
22. Rytinis Eurosąjungos flangas Irake po penkiolikos metų turėtų būti ramus, o amerikonai už tai gaus savo naftą.
23. Romos imperinio modelio restitucija tai yra greičiau interesų ir idėjų sampyna, daugelis smulkių, vietinių, individualių ir valstybinių idėjų ir minčių lyg ir sau naudos ieškodamos, dirba būtent restauracine kryptimi. – G. Beresnevičius.
24. Šaltis gerai, gerai profilaktiškai. Vabalų gal bus mažiau Neringoje ir apsinuodijusių erkių parkuose. Tačiau mes juk lietuviai. Kada tie smetoniški šalčiai ateina, kremtamės, kad žiema pas mus šalta. Ir kad pumpurėliai visokie neišgyvens.
25. Ta Lietuva visada buvo dvilypė. Ir sovietmety buvo kolaborantai ir nelabai. Nuo Palemono laikų yra antsluoksnis ir žemdirbiai.
26. Tebesame pavydūs, šykštūs, tik darbo niekada nesibaidantys – tai valstiečio genai.
27. Tiesos klausimais turi užsiimti profesionalai – teologai ir fizikai teoretikai.
28. Tiesiog dabar Lietuvoje veikia panaši sistema kaip ir LDK ne pačiais geriausiais jai laikais – elitas turi visas teises, laisves, kosmopolitizuojasi ir atitrūksta nuo šalies reikalų. Ir nepastebi, kad valdo jau nebe jie.
29. Tomašai religiškai tolerantiški, nes mano, jog kalbėjimas apie dievus lygiai toks pat beprasmis kaip ir tylėjimas apie juos, ir nors geriausias kalbėjimas yra tyla, žmonių pasaulyje kalba, net ir neteisinga ar keista, geriausiai pavaduoja tylą.
30. Visa tauta turi būti arba fundamentalistai, arba „nupezėję“ tolerantai. Arba tu už JAV, arba tu su rusu. Kito žanro nėra. Gal gerai būtų turėti Lietuvoje du politinius visuomeninius blokus, dirbančius ir vienoje, ir kitoje kryptyje, ir ieškančius naudos Lietuvai, o ne kaip įspirti kolegai lietuviui dėl to, kad jis serga už kitą komandą.
31. Visi susipriešinimai yra baisiausi tada, kai nebegali jų atsikratyti, susitapatini su stereotipu ir jau nebegali atsikratyti riaušininko ideologijos.
32. Žaidime žaidžiama iki pergalės, tačiau pergalė nėra galutinė, kaip ir pralaimėjimas. Tai tik sutartas epizodas žaidime, kuris tereiškia, kad pradedamas naujas.
33. Žaidžiame ne tam, kad nugalėtume ar sutriuškintume, žaidžiame, kad plunksnos parūktų. Žaidimas atsirado iš nuobodulio, ir žaidžiant mėgstamą žaidimą nenuobodžiaujama.