Salomėja Nėris (1904–1945) – lietuvių poetė.

Salomėja Nėris

Sentencijos

keisti

Apie meilę

keisti
  1. Kur dingsta meilė? Ar dangumi išeina per sapnus? Ar pelenais pavirsta per ugnį? Ar klaidžioja lyg šmėkla po langais?
  2. Meilė – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – Dienoraštis, 1925-04-25).
  3. Meilė ir kančia gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės gyvenimas tuščias ir beprasmis.
  4. Meilė saldina širdis, skausmas jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – Dienoraštis, 1925-04-25).
  1. Aš juk visada esu su Jumis/ Jums atminimo žiedu pražydėsiu/ mane Jūs rast darbe, kovoj, /Ir pergalės aš vėliavoj šlamėsiu.
  2. Draugystę mano tau – kaip saulę, / kaip šviesų ilgesį nešu.
  3. Džiaukis ir dainuok su visu pasauliu, kentėk ir liūdėk vienas.
  4. Gero tobulo žmogaus ir pačios žydinčios gamtos ilgesys verčia mus pamilti ir žemę, ir žmones.
  5. Gyvenimas gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai.
  6. Mūsų dienos – kaip šventė / Kaip žydėjimas vyšnios, – / Tad skubėkim gyventi, / Nes prabėgs – nebegrįš jos.
  7. Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.
  8. Nėra pasauly tokios vertybės, kurios netekus reikėtų kartis.
  9. Sau laimę užkariausi tik jos atsižadėdamas.
  10. Saulė leidžias. Dega jūra.
  11. Štai, gėlės! Gražios! Kvepia!/ Tik dvi dešimti sū!/ Čia baltos, čia raudonos –/ Taip mėgiamos visų –/ Nevalgiau šiandie ... Ponai!/ Tik dvi dešimti sū!
  12. Žiūrėk – mums saulė kelią/ Vaivorykštėm nudažo,/ Mus pusnuogius apkloja/ Ji šilko spinduliais.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –