Atverti pagrindinį meniu

Gamta – gyvasis ir negyvasis pasaulis.

Turinys

SentencijosKeisti

  1. Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.
  2. gyvensiu galvodamas, jog esu gimęs dėl kitų ir už tai dėkosiu gamtai. – Seneka.
  3. Džiaugsmas matyti ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana. – A. Einšteinas.
  4. Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą. – J. V. Gėtė.
  5. Gamta eina savo keliu, nepriklausomai nuo ją aprašančių teorijų. – Dž. Sorosas.
  6. Gamta gydo, gydytojas slaugo. – Hipokratas.
  7. Gamta gyvena savo kūriniuose. Tai didis menininkas. – J. V. Gėtė.
  8. Gamta ir auklėjimas panašūs: auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
  9. Gamta, iš viso to, kas galima, sukuria geriausiai. – Aristotelis.
  10. Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė.
  11. Gamta moko taip neįkyriai, jog mes per vėlai sužinom, kad ji – mūsų mokytoja. – V. Karalius.
  12. Gamta mums parodo tik liūto uodegą. Tačiau nėra abejonių, kad kartu su ja egzistuoja ir liūtas, net jeigu jis visas žmogaus akiai negali pasirodyti dėl savo milžiniško dydžio. – A. Einšteinas.
  13. Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji – amžina dabartis. – V. Karalius.
  14. Gamta nemėgsta tuštumos, ją išdalija žmonėms. – V. Karalius.
  15. Gamta neturi kalbos padargų, bet sukuria liežuvius ir širdis kalbai bei jausmams. – J. V. Gėtė.
  16. Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname. – Ž. Ž. Ruso.
  17. Gamta nieko nedaro tuščiai. – I. Niutonas.
  18. Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu. – V. Karalius.
  19. Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. – J. V. Gėtė.
  20. Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio. – J. V. Gėtė.
  21. Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. – J. V. Gėtė.
  22. Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas ... O smegenų tai nėra! – V. Karalius.
  23. Gamtos dėsniams žmonės paklūsta net tada, kai kovoja prieš juos. – J. V. Gėtė.
  24. Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – J. V. Gėtė.
  25. Gamtos neįmanoma užklupti nevalyvos ir nerūpestingai apsirengusios, ji visuomet žavi. – R. V. Emersonas.
  26. Gamtos vainikas – Meilė. – J. V. Gėtė.
  27. Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje. – V. Engelgartas.
  28. Įrankiai ir jų naudojimosi būdai kinta, o gamta ir jos reiškiniai visados vienodi. – Vang Čungas.
  29. Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
  30. Kaip mokslininkas aš tikiu, kad gamta yra tobula struktūra, matoma iš priežastingumo ir loginės analizės atskaitos taško. – A. Einšteinas.
  31. Mes – durų išradėjai, bet gamta mus įsileidžia tik pro plyšius. – V. Karalius.
  32. Moksliniai tyrimai yra pagrįsti prielaida, kad visi įvykiai, įskaitant žmonijos veiksmus, yra nulemti gamtos dėsnių. – A. Einšteinas.
  33. Moteris – tai luošas, gamtos sužalotas vyras. – Aristotelis.
  34. Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. – J. V. Gėtė.
  35. Net savo nuostabiausiomis svajomis žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. – Ž. B. Lamarkas.
  36. Pasiilgusi žmonių, panašių į save, gamta susikuria sau vieną kitą genijų. – V. Karalius.
  37. Šeima – vienas iš gamtos šedevrų. – Dž. Santajana.
  38. Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. Gamta sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka žmogui, kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – Seneka.
  39. Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
  40. Žmogaus negali nedominti gamta, jis susijęs su ja tūkstančiais nepertraukiamų gijų – jis jos sūnus. – I. Turgenevas.
  41. Žmogų sukuria gamta, bet išugdo ir subrandina visuomenė. – V. Belinskis.
  42. Žvelk giliau, giliau į gamtą, ir tada suprasi viską geriau. – A. Einšteinas.

Patarlės ir priežodžiaiKeisti

AnglųKeisti

  1. Gamta yra tikrasis dėsnis.
  2. Gamta nekenčia tuštumos.

MongolųKeisti

  1. Saulė užteka – pagyvėja gamta, knygą perskaitai – praskaidrėja protas.

NuorodosKeisti

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas gamta