Atverti pagrindinį meniu

Viktoras Pekelis

Viktoras Pekelis (rus.Виктор Давыдович Пекелис, (1921-1997) – rusų žurnalistas, rašytojas.

SentencijosKeisti

  1. Dabar filosofai klausia: „Ką daryti su žmogumi?“ O man atrodo, būtų kur kas svarbiau, jei kiekvienas savęs paklaustų: „Ką man daryti?“ Ir ne retoriškai, o konkrečiai: kaip elgtis, turint galvoje pakitimus, vykstančius aplinkiniame pasaulyje, gyvenimo būdo, sąmonės lygmens pokyčius, gabumų lavinimą.
  2. Drąsiai galima teigti, kad niekas nežino savo ribų. Mes niekada nepriartėjame prie mūsų galimybių ribų, ir mūsų protas dirba menkute savo galios dalimi.
  3. Gamta kiekvienam davė didžiulę paskolą, bet, deja, ne visuomet ja naudojamės, dažnai tingime imtis intelekto gimnastikos, kad savo galimybes išlavintume iki talentų ir genijų lygio.
  4. Kad ir kaip gudrautume, kad ir kaip atmintį miklintume, visko, kas reikalinga, neįsiminsi.
  5. Kas yra žmogus? Stulbinantys žmogaus proto ir rankų laimėjimai daugeriopai suaktualino šį klausimą, daugumai žmonių sumenkino jį iki asmeninės sveikatos ir asmeninių galimybių klausimo. – „Tavo galimybės, žmogau!“.
  6. Kiekvienas nuo pat gimimo yra šiek tiek genijus.
  7. Mes visi daugiamačiai, daugiašaliai, įvairiapusiai, daugiareikšmiai visose srityse: nuo fizinės esmės (prigimties) iki dvasinės kultūros.
  8. Mūsų atmintis – tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti – pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą. – „Tavo galimybės, žmogau!“.
  9. Ne kiekvienam lemta tapti Einšteinu, Šostakovičiumi, Stanislavskiu, bet kiekvienas gali – nepriklausomai nuo profesijos ir pareigų – tapti savo veiklos generolu ir atskleisti savo potencines galimybes.
  10. Nereikėtų siaurinti sąvokos „kūrybinga asmenybė“, sieti ją tik su intelektinio darbo profesijomis. Kuriama ne tik dvasinėje, bet ir materialinėje srityje. – „Tavo galimybės, žmogau!“.
  11. Siūlydamas kiekvienam realizuoti gyvenime savo galimybes, norėčiau, kad skaitytojas, paklausęs savęs, kaip gyventi, atsakytų: „Gyventi reikia taip, kad gyvenimui reikėtų tavęs“.
  12. Svarbiausia ne užgriozdinti atmintį kuo didesniu kiekiu žinių, o išmokyti ją dirbti kūrybiškai, įdiegti tikrą (kibernetikų kalba) pradinę programą, kuri padėtų spręsti uždavinius, pasitaikančius kiekvienoje veikloje.
  13. Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė.
  14. Žmogus yra tai, ką jis pats iš savęs padarė.