Žinios

Sentencijos ir aforizmaiKeisti
- Abejonė – pikčiausias žmonijos žinių priešas. – S. Cveigas.
- Apie nieką nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – T. A. Edisonas.
- Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintys žinių visada tobulėja ir laimi. – V. Džeimsas.
- Geriau neišmanymas negu klaidingos žinios. – N. Bualo.
- Gerų darbų rieškučios, vertingesnės už žinių statinę. – Dž. Herbertas.
- Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. – Aischilas.
- Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – J. V. Gėtė.
- Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – J. V. Gėtė.
- Jeigu skaitome siekdami žinių, turime skaityti lėtai, užsirašyti viską, ką išmokstame iš knygos, visa, ką randame nežinoma. – E. Fagė.
- Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė. – L. Tolstojus.
- Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia. – S. Cveigas.
- Maloniausi tie žodžiai, kurie suteikia kokių nors žinių. – Aristotelis.
- Mokslas – sutvarkytos žinios. – H. Spenseris.
- Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia. – B. Ferrero.
- Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti. – J. V. Gėtė.
- Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas Emil Heinrich du Bois-Reymond (lot. Ignoramus et ignorabimus). (Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis).
- Nieko nuostabaus, kad gausybė žinių, negalinčių padaryti žmogaus protingo, dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – Dž. Adisonas.
- Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, praktiškumo reikia ne mažiau kaip žinių. – P. O. Bomaršė.
- Norint suvirškinti žinias, reikia jas ryti su apetitu. – A. Fransas.
- Pernelyg gausios žinios sąlygoja neryžtingumą: neregys eina tiesiai prieš save. – P. Buastas.
- Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. – A. Einšteinas.
- Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti – tikslumo. – F. Bekonas.
- Stengtis palikti po savęs daugiau žinių ir laimės nei radome, tobulinti ir didinti gautą palikimą – štai mūsų priedermė. – D. Didro.
- Šnekučiuotis dera taip, kad visi pašnekovai turėtų naudos – įgytų daugiau žinių. – Heraklitas.
- Tinkamam elgesiui valios stoka pragaišingesnė už žinių stoką. – H. Spenseris.
- Žinios glūdi galvose, pilnose kitų žmonių minčių, išmintis – protuose, dėmesinguose sau. – W. Cowper.
- Žinios yra jėga, jėga yra žinios. – F. Bekonas.
- Žinių reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime. – F. Bekonas.
- Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.
Patarlės ir priežodžiaiKeisti
AfrikiečiųKeisti
- Ne žinios yra pagrindinis dalykas, bet poelgiai.
- Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
- Stengtis palikti po savęs daugiau žinių ir laimės nei radome, tobulinti ir didinti gautą palikimą – štai mūsų priedermė.
- Žinios ir išmanymas yra geriau negu turtas – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave.
- Žinios yra panašiai kaip sodas, jeigu tu neįdirbi jo, negali nuimti derliaus.
- Žinių ir išmanymo trūkumas yra tamsiau už naktį.