Sentencijos

keisti
  1. Išpuikėlis toks laimingas, turėdamas save, kad nieko kito jam jau nebereikia. – T. Peinas.
  2. Išpuikimas ir savo jėgų pervertinimas jau ne kartą yra pakenkęs: viena ranka sugriovė tai, ką buvo pastačiusi kita, ir statybos teko imtis iš naujo. – E. Mieželaitis.
  3. Išpuikimaspažangos priešas. – Bionas.
  4. Išpuikimassavimeilės ir nemokšiškumo kūdikis. – Ž. P. Maratas.
  5. Išpuikimas susideda iš pernelyg geros nuomonės apie save ir pernelyg blogos apie kitus. – M. de Montenis.
  6. Neribota savimeilė ir išpuikimas nėra orumo požymis. – F. Dostojevskis.