Aš nusišalinau nuo pasaulio ne todėl, kad turėjau jame priešų, o kad turėjau jame draugų. Ne todėl, kad jie man kenkė, kaip paprastai būna, o kad manė, jog aš geresnis nei esu iš tikrųjų. Tai melas, kurio negalėjau pakęsti. – A. Kamiu.
Kai užgriūna nelaimės, didžiausia paguoda – kad jokie priešai negali atimti iš manęs sąžinės, o aš niekada netapsiu tokiu priešu sau, kad padaryčiau jai eibę. – H. Fildingas.
Karaliams verčiau pelnyti ramybę maloningumu, nes nuolatinė rūstybė numalšina keleto asmenų neapykantą, bet skatina visuotinę. Reikia, kad pritrūktų noro siautėti, o ne priežasčių. Priešingu atveju, kaip nukirsti medžiai išleidžia dešimtis atžalų, kaip daugelis augalų apgenimi, kad būtų vešlesni, taip karaliaus nuožmumas, šalindamas priešus, didina jų skaičių. Mat nužudytuosius pakeičia tėvai, vaikai, artimieji, draugai. – Seneka.
Nebijok priešų – blogiausiu atveju jie gali tave užmušti, nebijok draugų – blogiausiu atveju jie gali tave išduoti. Bijok abejingųjų. Nors šie neužmuša ir neišduoda, bet, jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės. – B. Jasenskis.
Nežinau piktesnio žmonių priešo kaip „visų draugas“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką. – Ž. Ž. Ruso.
Panašiai kaip priešas, pamatęs mus sprunkančius, dar labiau įtūžta, taip ir skausmas, pastebėjęs mūsų baimę, kamuoja dar negailestingiau. Tačiau jis sušvelnėja susidūręs su priešinimusi. Reikia jam priešintis, reikia su juo kovoti. – M. de Montenis.
Pasijuok iš savo vargų – jų kartumas išnyks. Pasijuok iš savo priešininko – išnyks jo pyktis. Pasijuok iš savo piktumo – ir jo neliks. – J. Rainis.