Mišelis de Montenis
Mišelis de Montenis (pranc.Michel de Montaigne, (1533-1592) – prancūzų rašytojas, filosofas.
SentencijosKeisti
Apie gyvenimąKeisti
- Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.
- O, kaip likimas palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai gyvenimas tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo.
- Tikrasis mūsų minčių veidrodis yra mūsų gyvenimas.
- Verkti dėl to, kad mes negyvensime po šimto metų, tiek pat kvaila, kaip verkti dėl to, kad negyvenome prieš šimtą metų.
Apie protąKeisti
- Norint išmokyti kitą, reikia daugiau proto, negu norint išmokti pačiam.
- Protas, neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur.
- Puiki atmintis dažnai būna susijusi su menku protu.
Apie žmogųKeisti
- Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru.
- Kiekviename žmoguje esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei.
- Pjedestalas – dar ne statula. Matuokite žmogų ne ant kojokų stovintį.
- Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas.
- Žmogų labiausiai įskaudina ne tai, kas įvyksta, bet jo nuomonė apie tai, kas įvyko.
- Žmonės tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai žino.
KitosKeisti
- Aš bemeiliju bendrauti su valstiečių kompanija, nes jie nebuvo mokyklos išmokyti neteisingai samprotauti.
- Bailumas – žiaurumo motina.
- Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega.
- Gydytojo profesija – tai žygdarbis. Gydytojas turi pradėti gydyti savo pacientą subtiliai, linksmai ir maloniai; niekuomet paniuręs gydytojas nebus savo amato meistras.
- Ir didžiausią talentą pražudo dykinėjimas.
- Išminties viršūnė yra priimti faktus tokius, kokie jie yra…, iškęsti tai, ko mes negalime išvengti.
- Išpuikimas susideda iš pernelyg geros nuomonės apie save ir pernelyg blogos apie kitus.
- Kaltinimais sau visada tikima, pagyrimais – niekada.
- Kas bijo susirgti, tas jau užsikrėtęs baimės liga.
- Kiekviena smulkmena, kiekvienas žmogaus darbas visiškai atskleidžia jį – ir jo visumą, ir kiekvieną mažmožį.
- Kiekvienam gali pasitaikyti pasakyti kvailystę. Bėda, kai ji pasakoma apgalvotai.
- Klaidas padaro visi, bet jas pripažįsta tik didieji.
- Labai nedaug žmonių sulaukia namiškių pripažinimo.
- Man svarbiau gerai pažinti save, o ne Ciceroną.
- Mokėjimas tinkamai naudotis mokslu – didžiausias ir kilniausias žmonijos laimėjimas.
- Nauda, kurią mums duoda lavinimasis, yra ta, kad mes daromės geresni ir išmintingesni.
- Nebūtina visada sakyti viską ką galvoji, bet visa, ką sakai, turi atitikti tavo mintis. Antraip tai – pikta apgaulė.
- Neįmanoma garbingai ir nuoširdžiai ginčytis su kvailiu.
- Nesijaudinkite, kad nemokėsite numirti: pati gamta, kai ateis laikas, prideramai jus to išmokys; ji pati viską už jus padarys, nesukite sau dėl to galvos…
- Nėra natūralesnio troškimo už troškimą žinių.
- Nėra sielvarto, kurio negalėtų apmaldyti knyga.
- Patirties įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti.
- Patyrimas – universali mokslų motina.
- Pats ryškiausias išmintingumo ženklas – nuolatinis gyvenimo džiaugsmas.
- Reikia stengtis suvokti, ne kuris žino daugiau, o kuris žino geriau.
- Savo pinigams išsaugoti reikia daugiau pastangų negu jiems įsigyti.
- Sokratas į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave mirti“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“.
- Sunku ir gana rizikinga priklausyti nuo kito valios.
- Tik kvailiai visada būna įsitikinę savo teisumu.
- Tikrai žalinga laikyti save tokiu išmintingu, kad visai atmestum mintį, jog kitas gali manyti priešingai.
- Užsispyrimas ir besaikis įkarštis ginče – pats tikrasis kvailumo požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas?
- Žodis ir darbas – skirtingi dalykai: pamokslininką reikia skirti nuo pamokslo.
