Viljamas Hazlitas
(Nukreipta iš Viljamas Gezlitas)
Viljamas Hazlitas (angl.William Hazlitt; (1778-1830) – anglų rašytojas, humanistas, eseistas, literatūros kritikas ir filosofas.
.jpg)
Sentencijos ir aforizmai
keisti- Apsimetėlis neapkenčia tų, kuriuos apgaudinėja ir neturi savigarbos. Jis apgautų ir save patį, jei tik galėtų.
- Aš mielai praleisčiau visą savo gyvenimą keliaudamas po užsienį, jeigu galėčiau nusipirkti dar vieną gyvenimą, kurį praleisčiau namie.
- Didingumas panašus į kalną. Į jį veda status ir sunkus kelias.
- Didžiausi veidmainiai dažniau už kitus apmulkinami.
- Draugą aš labiausiai myliu už jo trūkumus, apie kuriuos galima pakalbėti.
- Genijus, kaip ir paprasti žmonės, nenaudojamas rūdija.
- Geras charakteris – viso gyvenimo turtas.
- Jaunystei būdingas viską atperkantis nemirtingumo jausmas. Būti jaunam – tai būti nemirtingam.
- Kai kurie žmonės duoda pasižadėjimus dėl malonumo jų netesėti.
- Klestėjimas – didis mokytojas; nesėkmė – dar didesnis.
- Koks yra mūsų pasitikėjimas, tokie ir sugebėjimai.
- Laimė beldžiasi mažiausiai kartą į kiekvienas duris.
- Mes kalbame mažai, jeigu nekalbame apie save.
- Mes visada pasirengę dukart papasakoti tą pačią istoriją, tačiau nenorėtume jos dukart išgirsti.
- Pats didžiausias gyvenimo malonumas – suvokti atliktą pareigą.
- Pats geriausias būdas pritaikyti silpnybes – panaudoti vieną prieš kitą.
- Prietaras – tamsumo kūdikis.
- Savo naująjį namą pirmaisiais metais atiduok priešui, antraisiais – draugui, o trečiaisiais įsikurk jame pats.
- Sąmojis – pokalbio druska, bet ne maistas.
- Šmaikštumas – pokalbio druska, bet tikrai ne jo maistas.
- Tai, kas jau nekelia ginčų, nekelia ir susidomėjimo.
- Taisyklės ir pavyzdžiai žudo genijų ir meną.
- Vaikams reikalingi ne pamokymai, o pavyzdžiai.
- Žmogus – vienintelė gyva būtybė, kuri juokiasi ir verkia, nes jis vienintelis jaučia skirtumą tarp to, kas yra, ir to, kas turi būti.