Sentencijos ir aforizmai

keisti
  1. Aukščiausias žmogiškųjų siekimų tikslas yra didžiai dorovingas charakteris. – E. Telmanas.
  2. Beviltiškiausias pasaulyje užsiėmimas – bandyti tiksliai apibūdinti žmogaus charakterį. Kiekvienas individas – tikras prieštaravimų kamuolys, juolab, jei tai talentinga asmenybė. – T. Draizeris.
  3. Charakterio jėga, nepriklausomai nuo jo turinio, – niekuo nepakeičiama brangenybė. – K. Ušinskis.
  4. Charakterio silpnumas – vienintelis nepataisomas trūkumas. – F. de Larošfuko.
  5. Charakterio vientisumas yra neatskiriama pažangios asmenybės savybė, nes asmenybės vertę ir mastą nulemia charakteris. – E. Telmanas.
  6. Charakteris daug labiau suartina žmones negu protas. – Ž. E. Renanas.
  7. Charakteris – didžiausias žmogaus sugebėjimų gausintojas. – K. Fišeris.
  8. Charakteris – energingas siekimas užsibrėžtų tikslų. – J. V. Gėtė.
  9. Charakteris yra ne kas kita, kaip ilgalaikis įgūdis. – Plutarchas.
  10. Charakteris yra sugebėjimas veikti pagal principus. – I. Kantas.
  11. Charakteris nustato žmogaus veikimo būdą, susistemina žmogaus poelgius. – J. Vabalas-Gudaitis.
  12. Charakteris pasireiškia gebėjimu veikti pagal principus. – I. Kantas.
  13. Charakteris – tai galutinai susiformavusi valia. – Novalis.
  14. Daugelio mokinių ir suaugusiųjų proto ir (atkreipkite dėmesį) charakterio silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – A. Dystervegas.
  15. Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems. – G. Hėgelis.
  16. Dora turi slypėti charakteryje. – I. Kantas.
  17. Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
  18. Esama tokio būdo, arba charakterio, žmonių, su kuriais verčiau visai neturėti reikalų, kuo mažiau skųstis jais ir net nesistengti jų nuginčyti. – Ž. de la Briujeras.
  19. Geras charakteris – viso gyvenimo turtas. – V. Hazlitas.
  20. Išduodama dažniausiai ne iš anksto apgalvojus, o dėl silpno charakterio. – F. de Larošfuko.
  21. Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų. – Š. Lui Monteskjė.
  22. Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą charakterį. – J. V. Gėtė.
  23. Jei turi charakterį, tai turėsi ir tipišką išgyvenimą kuris vis kartosis. – F. Nyčė.
  24. Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi auklėtojas. Švietimo tikslas – charakterio ugdymas. – H. Spenseris.
  25. Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius. – J. V. Gėtė.
  26. Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – V. Hugo.
  27. Kiekvieno žmogaus charakteryje yra kai kas nepalaužiama: tai charakterio branduolys. – G. K. Lichtenbergas.
  28. Kieno charakteris tvarkingas, tai ir gyvenimas gerai sutvarkytas. – Demokritas.
  29. Kietas charakteris turi derintis su proto lankstumu.
  30. Klaida tėra klaidingo manymo rezultatas, bet atkaklusjau pastebėtos klaidos laikymasis yra silpno charakterio požymis. – K. N. Bouvis.
  31. Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas protingu, panašiai kaip ramus charakteris dažnai laikomas stipriu. – L. Bernė.
  32. Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį. – F. Bekonas.
  33. Menkiausias, paprasčiausias, neženkliausias poelgis išryškina visą mūsų charakterį: kvailys ir įeina, ir išeina, ir sėdasi, ir stojasi, ir tyli, ir vaikščioja kitaip nei protingas žmogus. – Ž. de la Briujeras.
  34. Mums trūksta charakterio tvirtumo, kad nuolankiai klausytume proto. – F. de Larošfuko.
  35. Neklystamai spręsti apie žmogaus charakterį ir protą galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – K. A. Helvecijus.
  36. Nelaimė tampa kertiniu charakterio akmeniu. – O. de Balzakas.
  37. Nėra nieko blankesnio už silpnabūdžio žmogaus charakterį. – Ž. de la Briujeras.
  38. Nėra nieko pavojingesnio visuomenėje už žmogų be charakterio. – Ž. L. Dalamberas.
  39. Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kai tai, kas jiems atrodo juokinga. – J. V. Gėtė.
  40. Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. – H. Teiloras.
  41. Nieko nėra nesvarbaus atidžiam stebėtojui. Smulkmenos išryškina charakterį. – E. Dž. Bulveris-Litonas.
  42. Patikėtas paslaptis saugok stropiau nei pavestą turtą, nes dorų žmonių charakteris turėtų būti vertesnis pasitikėjimo už pačią priesaiką. – Isokratas.
  43. Pernelyg prašmatnus stilius užtemdo ir charakterius, ir mintis. – Aristotelis.
  44. Rimtumascharakterio pagrindas. – O. de Balzakas.
  45. Santuoka negali būti laiminga, jeigu sutuoktiniai iki vedybų tobulai nepažino kits kito įpročių ir charakterio. – O. Balzakas.
  46. Savęs įsimylėjimas – paguoda, Dievo skirta menkiems charakteriams. – B. Bartonas.
  47. Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus charakterio, kilnus ir protingas žmogus. – D. Didro.
  48. Silpno charakterio žmonės nesugeba būti nuoširdūs. – F. de Larošfuko.
  49. Stiprus charakteris, kaip ir stipri srovė: sutikdama kliūtis, tik dar labiau sustiprėja; bet užtat, sugriaudama užtvaras, nutiesia sau gilesnę vagą. – K. Ušinskis.
  50. Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje. – J. V. Gėtė.
  51. Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. – J. V. Gėtė.
  52. Tas žmogus, su kuriuo ištikimi draugai ilgai neužsibūna, yra sunkaus charakterio. – Demokritas.
  53. Tikrai delikatūs gali būti tik tvirto charakterio žmonės: kitų tariamas delikatumas – tik paprastas silpnumas, lengvai virstąs vaidingumu. – – F. de Larošfuko.
  54. Tyliai ir ramiai charakteris neugdomas. Tik išbandymai ir kančios stiprina sielą, plečia akiratį, įžiebia garbės troškimą ir skatina siekti sėkmės. – H. Keler.
  55. Tvirtas charakteris verčia priešintis meilei, bet tuo pat metu teikia tam jausmui karštumo ir ilgaamžiškumo; silpni žmonės, priešingai, lengvai pasiduoda aistroms, tačiau jos niekuomet jų neužvaldo. – F. de Larošfuko.
  56. Tvirto charakterio žmogus yra tas, kuris, pirma, užsibrėžia labai turiningus tikslus ir, antra, atkakliai siekia tų tikslų, nes jo individualybė nustotų egzistuoti, jei jis būtų priverstas jų atsisakyti. – G. V. F. Hėgelis.
  57. Tvirto charakterio žmonės – tai savos visuomenės sąžinė. – R. V. Emersonas.
  58. Vyro talentas – kaip ir moters grožis – vien tik pažadas. Išties didžio vyro širdis ir charakteris turi prilygti jo talentui. – O. de Balzakas.
  59. Žiūrėti mirčiai į akis, numatyti ją artėjant ir nesistengti savęs apgauti, likti ištikimam sau iki paskutinės akimirkos, nesuglebti ir nepabūgti – tvirto charakterio bruožai. – D. Pisarevas.
  60. Žymaus žmogaus dorovinės savybės galbūt turi didesnę reikšmę šiai kartai ir visai istorijos eigai negu grynai intelektualiniai pasiekimai. Jie daug daugiau priklauso nuo charakterio didybės, negu tai paprastai priimta laikyti. – A. Einšteinas.
  61. Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo viršininku. – E. M. Remarkas.
  62. Žmogaus charakterį geriausiai parodo jo elgesys lemiamą minutę. – S. Cveigas.
  63. Žmogaus gyvenimo istorija sudaro jo charakterį. – J. V. Gėtė.
  64. Žmogus be charakterio – tai ne žmogus. – Šamforas.
  65. Žmogui lemta gyventi visuomenėje; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo mintys susijauks, charakteris sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų aistrų, beprotiškos idėjos išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – D. Didro.
  66. Žmogus be tvirtų taisyklių beveik visuomet neturi ir charakterio: turėdamas charakterį, jis pajustų, kaip reikalingos jam taisyklės. – N. S. de Šamforas.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Kur tik žmogus apsistoja gyventi, jo charakteris eina kartu su juo.
  2. Žmogaus charakteris yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas.
  1. Sėsi mintį – pjausi veiksmą, sėsi veiksmą – pjausi įprotį, sėsi įprotį – pjausi charakterį, sėsi charakterį – pjausi likimą.
  1. Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą.
  1. Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
  1. Apdairus žmogus stebės charakterio ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus.
  2. Jeigu yra teisumo širdyje – bus grožio charakteryje.
  3. Kiekvieno žmogaus charakteris formuoja jo likimą.
  4. Tai medis duoda savo charakterį vaisiui.
  5. Žodžiai gali arba užmaskuoti charakterį arba jį iškelti aikštėn.

Nuorodos

keisti
 
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –