Charakteris

Sentencijos ir aforizmai

1. Aukščiausias žmogiškųjų siekimų tikslas yra didžiai dorovingas charakteris. – E. Telmanas.
2. Charakterio jėga, nepriklausomai nuo jo turinio, – niekuo nepakeičiama brangenybė. – K. Ušinskis.
3. Charakterio silpnumas – vienintelis nepataisomas trūkumas. – F. de Larošfuko.
4. Charakterio vientisumas yra neatskiriama pažangios asmenybės savybė, nes asmenybės vertę ir mastą nulemia charakteris. – E. Telmanas.
5. Charakteris – didžiausias žmogaus gabumų daugiklis. – K. Fišeris.
6. Charakteris – energingas siekimas užsibrėžtų tikslų. – J. V. Gėtė.
7. Charakteris nustato žmogaus veikimo būdą, susistemina žmogaus poelgius. – J. Vabalas-Gudaitis.
8. Charakteris pasireiškia gebėjimu veikti pagal principus. – I. Kantas.
9. Charakteris – tai galutinai susiformavusi valia. – Novalis.
10. Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems. – G. Hėgelis.
11. Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
12. Išduodama dažniausiai ne iš anksto apgalvojus, o dėl silpno charakterio. – F. de Larošfuko.
13. Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą charakterį. – J. V. Gėtė.
14. Jei turi charakterį, tai turėsi ir tipišką išgyvenimą kuris vis kartosis. – F. Nyčė.
15. Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi auklėtojas. Švietimo tikslas – charakterio ugdymas. – H. Spenseris.
16. Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius. – J. V. Gėtė.
17. Kietas charakteris turi derintis su proto lankstumu.
18. Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį. – F. Bekonas.
19. Mums trūksta charakterio tvirtumo, kad nuolankiai klausytume proto. – F. de Larošfuko.
20. Nelaimė tampa kertiniu charakterio akmeniu. – O. de Balzakas.
21. Nėra nieko pavojingesnio visuomenėje už žmogų be charakterio. – Ž. L. Dalamberas.
22. Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kai tai, kas jiems atrodo juokinga. – J. V. Gėtė.
23. Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. – H. Teiloras.
24. Rimtumas – charakterio pagrindas. – O. de Balzakas.
25. Savęs įsimylėjimas – paguoda, Dievo skirta menkiems charakteriams. – B. Bartonas.
26. Silpno charakterio žmonės nesugeba būti nuoširdūs. – F. de Larošfuko.
27. Stiprus charakteris, kaip ir stipri srovė: sutikdama kliūtis, tik dar labiau sustiprėja; bet užtat, sugriaudama užtvaras, nutiesia sau gilesnę vagą. – K. Ušinskis.
28. Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje. – J. V. Gėtė.
29. Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. – J. V. Gėtė.
30. Tas žmogus, su kuriuo ištikimi draugai ilgai neužsibūna, yra sunkaus charakterio. – Demokritas.
31. Tyliai ir ramiai charakteris neugdomas. Tik išbandymai ir kančios stiprina sielą, plečia akiratį, įžiebia garbės troškimą ir skatina siekti sėkmės. – H. Keler.
32. Žiūrėti mirčiai į akis, numatyti ją artėjant ir nesistengti savęs apgauti, likti ištikimam sau iki paskutinės akimirkos, nesuglebti ir nepabūgti – tvirto charakterio bruožai. – D. Pisarevas.
33. Žymaus žmogaus dorovinės savybės galbūt turi didesnę reikšmę šiai kartai ir visai istorijos eigai negu grynai intelektualiniai pasiekimai. Jie daug daugiau priklauso nuo charakterio didybės, negu tai paprastai priimta laikyti. – A. Einšteinas.
34. Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo viršininku. – E. M. Remarkas.
35. Žmogaus gyvenimo istorija sudaro jo charakterį. – J. V. Gėtė.
36. Žmogus be charakterio – tai ne žmogus. – Šamforas.
37. Žmogus be tvirtų taisyklių beveik visuomet neturi ir charakterio: turėdamas charakterį, jis pajustų, kaip reikalingos jam taisyklės. – N. S. de Šamforas.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

1. Kur tik žmogus apsistoja gyventi, jo charakteris eina kartu su juo.
2. Žmogaus charakteris yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas.

Anglų

1. Sėsi mintį – pjausi veiksmą, sėsi veiksmą – pjausi įprotį, sėsi įprotį – pjausi charakterį, sėsi charakterį – pjausi likimą.

Indų

1. Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą.

Lietuvių

1. Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.

Lotynų

1. Apdairus žmogus stebės charakterio ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus.
2. Jeigu yra teisumo širdyje – bus grožio charakteryje.
3. Kiekvieno žmogaus charakteris formuoja jo likimą.
4. Tai medis duoda savo charakterį vaisiui.
5. Žodžiai gali arba užmaskuoti charakterį arba jį iškelti aikštėn.