Sentencijos ir aforizmai

keisti
  1. Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save. – R. Tagorė.
  2. Turiu kovoti su šešėliu, su tuo, kurio negaliu net paliesti, su tuo, kurio čia nėra ir kuris dėl to čia dar daugiau yra, jis stiprenis už mane, nes jo čia nėra, jis neklystantis, nes jo čia nėra, nes jis šviesesnis, nes jo čia nėra, jis siaubingai pranašesnis dėl savo nebuvimo: tai duoda jam tūkstančius ginklų prieš mane, o tuo tarpu aš esu šalia ir tu matai, koks aš; taip, kaip ir dabar, labai susijaudinęs, kenčiantis neteisybę savo atžvilgiu, priekabus, kvailas – o man statomas priešpriešiais didelis, idealus paveikslas, nieko nedarantis klaidingai, nes nedaro nieko, nes tyli ir nieko nedaro prieš; lygiai taip pat neįmanoma kovoti su prisiminimais apie mirusįjį. – E. M. Remarkas.
  3. Vien savo šešėlį tematai, kai atsuki nugarą saulei. – K. Džibranas.
  4. Žmogus be šešėlio; žmogus, kuris pametė šešėlį. – L. Tolstojus.

Patarlės ir priežodžiai

keisti
  1. Atsisuk veidu į saulę ir šešėlis liks tau už nugaros.
  2. Jeigu tu atsidėjusiai stebėsi, tu rasi išminties ir šešėliuose.
  3. Kai medžio šešėlis yra sulinkęs, tiesink medį, o ne šešėlį.
  4. Netikras draugas yra kaip šešėlis – jis yra su tavimi tik tada, kai šviečia saulė.
  1. Keliukas šešėlyje kaupia purvą (kas yra pasislėpęs šešėlyje, tas kaupia purvą).
  1. Kas bijo savo šešėlio, neturi vietos po saule.
  1. Ir eina patylomis, kaip šešėlis per šiaudus.
  2. Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti.
  3. Per savo šešėlį dar niekas nėra peršokęs.
  1. Dažnai nerimas mažam daiktui suteikia didelį šešėlį.