Rabindranatas Tagorė

Rabindranatas Tagorė (bengal. Robindronath Thakur; (1861-1941) – indų rašytojas, poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas ir visuomenės veikėjas. Nobelio literatūros premijos laureatas (1913).

Rabindranatas Tagorė (1909).

Sentencijos

Apie gėles

1. Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas.
2. Negaišk skindamas gėles, kad jas išlaikytumei, bet eik ir eik pirmyn, ir gėlės išsilaikys tavo kelyje. Norėdamas paliesti – gali netekti, nesiartindamas – gali turėti amžinai.
3. Nelėtink žingsnių, neskink gėlių, norėdamas jas išsaugoti, eik tik pirmyn – gėlės žydės visam tavo kely.

Apie gyvenimą

1. Darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį.
2. Džiaugsmas yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra gyvenimas. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo.
3. Gyvenimas apskritai niekuomet nežiūri į mirtį rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame.
4. Gyvenimas – keistas mišinys. Būtina jį pažinti tokį, koks jis yra, pirmiausia mėginant jį suprasti, o paskui tobulinti.
5. Gyvenime už viską svarbiau yra pats gyvenimas, todėl reikia išmokti juo džiaugtis.
6. Esame pakviesti į Gyvenimo puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis laikas ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti.
7. Kad aš myliu gyvenimą – neneigiu, kad turėsiu jį palikti – nenuneigiama.
8. Mes gyvename šiame pasaulyje tol, kol jį mylime.
9. Miegojau ir sapnavau, kad gyvenimas – džiaugsmas. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – pareiga. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas.
10. Mirties atspaudas teikia gyvenimo pinigui vertę: įgalina nupirkti už gyvenimą tai, kas tikrai brangu.
11. Mūsų gyvenimas pasaulyje yra tas pats, kas dainos klausimas: mums gera ir smagu, kai dainuoja, ir mes privalome dainos laukti.
12. Mūsų norai nuspalvina vaivorykštės spalvom gyvenimo miglą.

Apie grožį

1. Aš teikiu pirmenybę ne regimam grožiui, o tam, kuris reiškiasi dvasinėmis vertybėmis.
2. Gražu viskas, ką regime, jaučiame.
3. Neįmanoma užauginti tobulo žmogaus neugdant grožio jausmų.
4. O groži, atrask save meilėje, o ne veidrodyje.
5. Tik tai, kas tikra, kas spindi savimi, o ne dirbtinumu, yra gražu.
6. Žiedas nesupranta savo grožio: ką lengvai gauna, tą lengvai ir atiduoda.

Apie meilę

1. Kas nori daryti gera – beldžiasi į duris, kas myli – randa jas atdaras.
2. Meile! Kai tu ateini su degančiu skausmo žibintu rankoje, aš matau tavo veidą ir žinau, jog tu – palaima.
3. Meilė – tai pilnas gyvenimas, kaip taurė pilna vyno.
4. Meilėje išnyksta visi gyvenimo prieštaravimai.
5. Tiktai meilė gali pažadinti džiaugsmą, paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas…
6. Tiktai meilė gali rasti džiaugsmo klaidose, apsirikimuose ir disonansuose.

Apie protą

1. Aštrus, bet ribotas protas kas žingsnis išsiveržia į priekį, tačiau pažengti į priekį negali.
2. Protas, kuriam būdinga vien logika, panašus į durklą, kuriam būdinga tik judėti į priekį.
3. Žmogaus protas prilygsta lempai: kuo ryškesnė šviesa, tuo tamsesnis abejonių šešėlis.

Apie tiesą

1. Būti nuoširdžiam lengva, kai neketini sakyti visos tiesos.
2. Jeigu uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų.
3. Laimingas tas, kurio garbė nėra didesnė už jo tiesą.
4. Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.
5. Žmonės visuomet gerbia tiesą; taip esti dėl to, kad, pažinę ją, ima suprasti jos begalybę ir tampa kuklesni.

Apie žmogų

1. Žmogus bjauresnis už gyvulį, kai išgėręs pats tampa gyvuliu.
2. Žmogus, jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį.
3. Žmogus negali griauti to, ko pats negali sukurti.

Kitos

1. Aš negaliu pasirinkti to kas geriausia, nes tai kas geriausia renkasi mane.
2. Aš netekau savo lašelio! – skundžiasi žiedelis ryto dangui, netekusiam visų savo žvaigždžių.
3. Jaunystė dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.
4. Jei tu lieji ašaras dėl to, kad nėra saulės, – tu per ašaras nepamatysi žvaigždžių.
5. Jei viena kokia religija ima pretenduoti versti visą žmoniją priimti jos doktrinas, ji tampa tironija.
6. Jeigu nori, kad tavo troškimai išsipildytų, stenkis juos apriboti.
7. Kad ir kaip tau būtų sunku, nenustok tikėti ir visada atlik savo pareigas. 
8. Kas pakenčia neteisybę, tas irgi kaltas; nes tuo ją remia.
9. Kas per daug galvoja, kad reikia daryti gera, tam nebelieka laiko būti geram. 
10. Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save.
11. Knyga – raktas į pasaulio širdį.
12. Kūryba – tai laisvė.
13. Mano akys daug matė, tačiau nepavargo. Mano ausys girdėjo daug, bet trokšta daugiau.
14. Moteris kartais prilygsta šešėliui: kai tu vejiesi ją – ji bėga nuo tavęs, kai tu bėgi nuo jos – ji tave vejasi.
15. Mes klaidingai skaitom pasaulį ir sakom, kad jis mus apvilia.
16. Net ir ant smailiausios viršūnės dar yra vietos, todėl niekad nepaliauk siekęs aukštumų.
17. Niekada neperplauksite jūros, jei tik sėdėsite ir žiūrėsite į vandenį.
18. Rakštis gali būti ištraukta, tik jei žinai, kur ji yra.
19. Savo ašaromis žemė išsaugo šypsnių žydėjimą.
20. Sykį mudu sapnavome, jog esame svetimi. Pabudome, kad atrastume, jog esame brangūs vienas kitam.
21. Šaknys po žemėmis nereikalauja atlyginimo už tai, kad krauna šakoms žiedus.
22. Šis tvirtumo ir patvarumo idealas giliai įspaustas moters prigimtyje... Dabartiniame istorijos tarpsnyje kultūra yra kone vien vyriška; tai galios kultūra, ji nustūmė moterį į šešėlį. Todėl ši kultūra prarado pusiausvyrą ir svyrinėja nuo vieno karo prie kito... Moteris daug labiau negu vyras apdovanota pasyviomis savybėmis – skaistumu, kuklumu, atsidavimu ir pasiaukojimu.
23. Tam, kuris ilgai mąsto apie tai, kaip daryti gera, nelieka laiko būti geram.
24. Tamsūs debesys, šviesos pabučiuoti, tampa dangaus gėlėmis.
25. Tikėjimas – tai paukštis, kuris jaučia šviesą dar neišaušus.
26. Viskas, kas neatiduota, yra prarasta.
27. Žodžiais lengva būti narsiu, kai nesirengiame pasakyti visos tiesos.
28. Žvirblis gailisi povo, kad jo tokia sunki uodega.