Antikiniai posakiai Keisti
Bet kokiu būdu norima pasiekti šlovę, nevengiant ir nusikaltimo . – HEROSTRATO ŠLOVĖ (pagal graiko, kurpiaus iš Efeso Herostrato, norėjusio kaip nors išgarsėti ir todėl sudeginusio Artemidės šventyklą, vardą) .
Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais , negu kitais žmonėmis naudotis. – Vang Čungas .
Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. – Ciceronas .Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias. – J. V. Gėtė .
Jaunystė svajoja apie šlovę . – Dž. Baironas .Kelias į šlovę praskinamas darbu . – P. Siras .
Paprastai šlovinamas dramaturgas , gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – H. Heinė .
Šlovė , atėjusi staiga, veikiai išeina. – T. Fuleris .Šlovė – tai mirties šviesulys. – O. de Balzakas .Šlovė – tai nuodai , kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. – O. de Balzakas .Tas, kuris nežino laiko vertės, gimė ne šlovei . – Liukas de Klapje Vovenargas .
Tas, kuris paniekino tuščią šlovę , gali pasiekti tikrąją. – T. Livijus .
Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo , reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą , nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą . – S. Cveigas .
Tyros sąžinės balsas malonesnis už šimtus šlovės balsų. – P. Buastas .
Užkariautojo šlovė – žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. – F. Česterfildas .
Patarlės ir priežodžiai Keisti
