Pjeras Buastas

Pjeras Buastas (pranc.Pierre Claude Victor Boiste; 1765-1824) – prancūzų leksikografas.

Sentencijos

1. Atskiros mintys panašios į šviesos spindulius:pavieniui ne taip vargina kaip jų pluoštas.
2. Atvirumas pasireiškia ne tuo, kad sakytum viską, ką manai, o tuo, kad sakytum tik tai, ką manai.
3. Be moters gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo.
4. Didžiausias blogis, kurį mums daro priešas, yra tai, kad jis išmoko mūsų širdį neapykantos.
5. Geriau vienatvė su knyga, negu bendravimas su kvailiais.
6. Yra nusikaltimų, kurie neišperkami, – tai tėvynės išdavystė.
7. Jeigu ne visada galima išpildyti pažadus, tai visada galima jų neduoti.
8. Mada terorizuoja moteris ir tuščius žmones.
9. Malonumų ilgesys daro žiauriu.
10. Menas klausyti beveik prilygsta menui gerai kalbėti.
11. Mokslo ribos panašios į horizontą: kuo labiau prie jo artėji, tuo labiau jis tolsta.
12. Narsus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, o silpnas skundžiasi nekentėdamas.
13. Nedarykite iš vaiko dievuko, užaugęs jis pareikalaus daug aukų.
14. Nelaimingas tas, kuris nemoka išgyventi nelaimių.
15. Patikimiausias būdas klysti – laikyti save neklystančiu.
16. Prisipažinti, kad buvai neteisus, vadinasi būti protingesniu, negu buvai.
17. Stiprus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, silpnas skundžiasi ir nekentėdamas.
18. Širdis gyvena dabartyje, protas – ateityje.
19. Tylėjimas ne visada yra protingumo įrodymas, bet visada yra įrodymas kvailumo stokos.
20. Žinios – sandėlis, darbas – raktas nuo jo.
21. Žmonės pradeda ginčytis todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi.
22. Žmonės, turintys daug trūkumų, pirmiausia juos mato kituose.