Pjeras Buastas
Pjeras Buastas (pranc.Pierre Claude Victor Boiste; 1765-1824) – prancūzų leksikografas.
SentencijosKeisti
- Atskiros mintys panašios į šviesos spindulius:pavieniui ne taip vargina kaip jų pluoštas.
- Atvirumas pasireiškia ne tuo, kad sakytum viską, ką manai, o tuo, kad sakytum tik tai, ką manai.
- Be moters gyvenimo aušra ir vakaras būtų bejėgiški, vidudienis – be džiaugsmo.
- Didžiausias blogis, kurį mums daro priešas, yra tai, kad jis išmoko mūsų širdį neapykantos.
- Geriau vienatvė su knyga, negu bendravimas su kvailiais.
- Yra nusikaltimų, kurie neišperkami, – tai tėvynės išdavystė.
- Jeigu ne visada galima išpildyti pažadus, tai visada galima jų neduoti.
- Mada terorizuoja moteris ir tuščius žmones.
- Malonumų ilgesys daro žiauriu.
- Menas klausyti beveik prilygsta menui gerai kalbėti.
- Mokslo ribos panašios į horizontą: kuo labiau prie jo artėji, tuo labiau jis tolsta.
- Narsus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, o silpnas skundžiasi nekentėdamas.
- Nedarykite iš vaiko dievuko, užaugęs jis pareikalaus daug aukų.
- Nelaimingas tas, kuris nemoka išgyventi nelaimių.
- Patikimiausias būdas klysti – laikyti save neklystančiu.
- Prisipažinti, kad buvai neteisus, vadinasi būti protingesniu, negu buvai.
- Stiprus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, silpnas skundžiasi ir nekentėdamas.
- Širdis gyvena dabartyje, protas – ateityje.
- Tylėjimas ne visada yra protingumo įrodymas, bet visada yra įrodymas kvailumo stokos.
- Žinios – sandėlis, darbas – raktas nuo jo.
- Žmonės pradeda ginčytis todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi.
- Žmonės, turintys daug trūkumų, pirmiausia juos mato kituose.