Publijus Siras

Publijus Siras (lot.Publius Syrus (I a. pr . Kr.) ) – romėnų rašytojas, gimęs Sirijoje.

Sentencijos

Apie baimę

1. Daugeliui operacijų atlikti reikia trijų rankų. Blogų poelgių reikia vengti dėl neapykantos jiems, o ne iš baimės.
2. Daugelis esti sąžiningas iš baimės, o ne dėl savo nekaltybės.
3. Drąsa sustiprina vyriškumą, svyravimas – baimę.
4. Išdrįsdami gauname narsos, išsigąsdami – baimės.
5. Narsa didina didvyriškumą, dvejojimas skatina baimę.
6. Neprotinga bijoti to, kas neišvengiama.
7. Neturintį gėdos jausmo paveiks tik baimė.
8. Tas, kurio daugelis bijo, pats turi daugelio bijoti.

Apie blogį

1. Drąsiu ryžtingumu nugalimas neišvengiamas blogis.
2. Kas nuolaidžiauja blogiems žmonėms, tas kenkia geriems.
3. Kovos su blogiu priemonės kartais blogesnės už patį blogį.

Apie draugus

1. Apsimetėlis draugas daug blogesnis už pikčiausią priešą.
2. Nelaimė parodo, ar turi tikrą draugą, ar tik jo vardą.
3. Pasitikėk draugu tik jį pažinęs.
4. Su draugu elkitės taip, tarsi jis galėtų tapti jūsų priešu.
5. Veidmainis draugas daug blogesnis už pikčiausią priešą.

Apie išmintį

1. Abejonė – pusiaukelė į išmintį.
2. Nelengva suderinti kentėjimą su išmintimi.
3. Stebėjimas, o ne nugyventas amžius suteikia išminties.
4. Tylumas – kvailio išmintis.

Apie ydas

1. Protingas žmogus, stebėdamas svetimas ydas, grumiasi su savosiomis.
2. Su žmonėmis gyvenk taikiai, o su ydomis kariauk.
3. Ten, kur veši ydos, nuodėmingu laikomas teisusis.

Apie laimę

1. Didelei laimei reikia ir kilnios sielos.
2. Dvigubai nelaimingas tas, kuris anksčiau laimingas buvo.
3. Laimė nepastovi: ji greitai pareikalauja grąžinti tai, ką yra davusi.
4. Laimingas ne tas, kuris kam nors toks atrodo, o tas, kuris toks jaučiasi.

Apie meilę

1. Meilė nesuderinama su baime.
2. Meilės priesakų laužymas nebaudžiamas.
3. Meilės žaizdą sugebės išgydyti vien tas, kuris ją padarė.

Apie pyktį

1. Gobšumas ir pyktis – blogiausi patarėjai.
2. Įstatymas įpykusį mato, o įpykęs įstatymo nemato.
3. Kai supykusiam pyktis praeina, tada jis pyksta pats ant savęs.
4. Kas nugali pyktį, nugali didžiausią priešą.
5. Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant.
6. Piktas žmogus ypač piktas, kai dedasi geru.
7. Pyktis, kad skaudžiau įžeistų, apsimeta gerumu.
8. Tas, kuris piktas, geras tik sau.

Apie sąžinę

1. Daugiau galvok apie sąžinę negu apie reputaciją.
2. Kartais sąžinė baudžia net tuomet, kai to nedaro įstatymas.
3. Savo reputacija rūpinasi daugelis, o sąžine – tik vienas kitas.
4. Sąžinės žaizdos niekuomet galutinai neužgyja.

Kitos

1. Abipusis palankumas yra artimiausia giminystė.
2. Apie tai, ko nedera daryti, nepadoru ir kalbėti.
3. Dažnai geriau įžeidimo nepastebėti negu už jį keršyti.
4. Draugystė, kuri pasibaigė, niekuomet iš tikro nebuvo prasidėjusi.
5. Gelbstint žmogų leistina sukelti jam ir skausmą.
6. Gera netekti tokio džiaugsmo, su kuriuo išnyksta ir liūdesys.
7. Gerai miega tas, kuris nejaučia, kad miega blogai.
8. Geranorio pareigos jausmas beribis.
9. Geriau protingai tylėti, negu kvailai kalbėti.
10. Geriau visiškai ko nors nežinoti, negu žinoti blogai.
11. Gėdos jausmo išugdyti negalima, jis yra įgimtas.
12. Ginčuose tiesa visuomet pasimeta.
13. Gyvenimas ir pasitikėjimas prarandamas tik vieną kartą.
14. Gobšuolis – pats savo skurdo kaltininkas.
15. Godulį turtas kursto, o ne malšina.
16. Gražus veidas yra rekomendacija be žodžių.
17. Iš svetimo skausmo nedaryk sau džiaugsmo.
18. Kai jūra rami, bet kas gali laikyti vairą.
19. Kalba – sielos veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra.
20. Kalbančiojo papročiai geriau įtikina negu kalbos.
21. Kas duoda tuoj pat, duoda dukart.
22. Kas gina kaltąjį, tas pats užsitraukia kaltę.
23. Kas nesigėdija savo prasižengimo, tas dvigubai kaltas.
24. Kas nori daugeliui įtikti, tas nori nusikalsti.
25. Kas praranda pasitikėjimą, daugiau nieko negali prarasti.
26. Ką gerbiame, tam niekuomet nepataikaujame dėl to, kad pagarba vertinama, o iš meilikavimo pasišaipoma.
27. Ką likimas nori pražudyti, iš to atima protą.
28. Ką tu kitam padarei, to lauk ir iš jo.
29. Kelias į garbę grindžiamas darbu.
30. Kiekviena diena yra vakarykštės mokinė.
31. Kiekvienas gandas gali pridaryti bėdos.
32. Kitiems atleisk daug, sau nieko.
33. Koks ilgas gyvenimas vargšui, ir trumpas – laimingajam.
34. Kritišką valandą svarbiausia drąsa.
35. Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis.
36. Lankas lūžta nuo didelės įtampos, o dvasia – nuo nusilpimo.
37. Leisk kitam laisvai šnekėti, jei nori išgirsti tiesą.
38. Mandagiai atmestas prašymas – šiokia tokia paslauga.
39. Mes domimės kitais, kai jie domisi mumis.
40. Mums labiau patinka kas svetima, kitiems – kas mūsų.
41. Narsus žmogus neištvers įžeidimo, o kilnus neįžeis.
42. Nesigręžiokite atgal, kai jau beveik pasiekėte tikslą.
43. Net ir spygliai malonūs, jei tarp jų matyti rožė.
44. Neturtingajam trūksta daug ko, godžiam – visko.
45. Neužmiršk tau padarytų paslaugų, bet pamiršk savo padarytąsias.
46. Niekas nežino, ką sugeba, kol nepamėgina.
47. O, kaip sunku išsaugoti garbę.
48. Paveldėtojo ašaros dažnai slepia linksmą juoką.
49. Pavyduolis kalba ne tai, kas yra, o tai, kas galėtų pakenkti.
50. Pavojus ateina greičiau, kai jo nepaisoma.
51. Protingas žmogus yra savo proto valdovas. Kvailys yra jo vergas.
52. Siekti pertekliaus – vadinasi, vaikytis nepriteklių.
53. Skurdas reikalauja daug, bet godumas – visko.
54. Slaptų pavojų reikia saugotis labiausiai.
55. Sunku sulaukti patogios progos, bet labai lengva ją prarasti.
56. Svarbu ne tai, kuo tave laiko, o kas tu esi iš tikrųjų.
57. Svarbu tiksliai suvokti kiekvieno žodžio reikšmę.
58. Tai, kas galėjo būti duota, gali būti ir atimta.
59. Tam, kuris namie nerimastingai stebi vieną plyšį, griūtis negresia.
60. Tas, kuris nesigėdija savo prasižengimo, kaltas dvigubai.
61. Tas, kuris žavisi svetimomis dorybėmis, tikrai pats turi jų daugelį.
62. Teisėjas, pasmerdamas nekaltąjį, nuteisia pats save.
63. Ten, kur nėra įvairovės, nėra ir malonumo.
64. Ten, kur vienybė, visada ir pergalė.
65. Varlė ir iš auksinio sosto šoks į pelkę.
66. Veidmainio niekas negali ilgai pakęsti.
67. Verčiau kai ko visai nežinoti, negu žinoti prastai.
68. Visi ramiai paklūsta, kai įsako verti pagarbos.