Džonas Miltonas
Džonas Miltonas (angl.John Milton, (1608-1674) – anglų poetas, publicistas, visuomenės veikėjas.
Aforizmai ir sentencijos
keisti- Apie žmogaus nepaklusimą pirmą
Ir vaisių uždraustą, kurio ragavus
Pasauly radosi mirtis ir vargas. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga. - Blogi, tapk man Dievu. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Galėčiau liudyt amžiną apvaizdą
Ir apsakyt Dievo kelius žmonėms. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga. - Gerais ketinimais ir pragaras grįstas. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Geriau valdyti pragare nei lenktis dangui! – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Gyvenimo nereikia nei mylėt,
Nei neapkęst. Jį reikia nugyvent dorai,
Ilgai arba trumpai, kiek leis dangus. – „Prarastasis rojus“, 11 knyga. - Griuvėsiai ant griuvėsių, triukšmas triukšme, net sąmyšis ir tas sumišęs. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Kaip krito! Ir kaip pasikeitė tai,
Kas palaimintoj šviesos karalystėj
Apdovanotas nepaprastu švytėjimu
Užtemdydavo miriadus ryškius. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga. - Kalbuosi su tavim ir pamirštu, kaip mainos laikas. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Kas, kad pieva prarasta? Niekas neprarasta dar. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Kas nugali jėga, tik iš dalies įveikia savo priešą. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
- Kilniais ketinimais dar švytėjo jo veidas, didingais nors ir apleistais. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Kol kas neprarado jo kūnas švytėjimo,
Neatrodė archangelu puolusiuoju
Nesimatė aptemusio šlovės troškimo. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga. - Meilės kivirčai dažnai pasibaigia maloninga santaika. – „Samsonas kovotojas“.
- Milijonai namatomųjų dvasinių būtybių, mums miegant ir pabudus, vaikšto žemėj. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Nėra apgailėtinas tas, kas apanka. Apgailėtinas tas, kuris nesugeba su tuo susitaikyti.
- Nėra dėl ko čia verkti, raudoti ar muštis į krūtinę. Nei smerkimo ar paniekos, nei nepritarimo ar kaltinimo – nieko, išskyrus gėrį ir grožį, ir tai, kas nuramintų mus pasitinkant didingą mirtį. – „Samsonas kovotojas“.
- O protas pats savaime gali dangų
Paversti pragaru, o šį – dangum. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga. - Palyginkit tai, kas didinga su tuo, kas maža. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Prieš juos pasaulis visas atsivėrė.
Jie įsikurs ten, kur nuves Apvaizda.
Tad, susiėmę rankom, vienudu
Per Edeną jie leidos į kelionę. – „Prarastasis rojus“, 12 knyga. - Proto šaltumas išsklaidė aistras. – „Samsonas kovotojas“.
- Puolęs angele, būt silpnam –
Prastas reikalas ir tik kančia,
gerai įsidėmėk, tau lemta niekad nedaryti gero,
Vien blogis tau vienintelė palaima. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga. - Sakoma, kad moterys – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa.
- Sugėdintas velnias sustojo suvokęs, koks didis yra gėris, ir kokia puiki pati dorybė. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
- Tamsa vidurdienio šviesoj, beviltiška tamsa, visiškas užtemimas, ir nėra vilties susigrąžinti dieną. – „Samsonas kovotojas“.
- Tupėt čia tamsoj perint beprasmiškas imperijas. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
- Žaltys – klastingiausias iš visų gyvių lauke. – „Prarastasis rojus“, 9 knyga.