Mo Ti
Mo Ti (angl.Mozi, (dar vadinamas Mo Di, Mozi, Mo-cy, Mocjusz) (V a. pr. Kr.) – kinų filosofas.
Sentencijos
keistiApie darbą
keisti- Kiekvienas bajoras pripažįsta, kad nepajėgia dirbti mėsininko darbo, ir atsisako šito prašomas. Tačiau nepaisant to, kad neišmano eiti ministro pareigų, to imasi vos tik paprašytas. Koks dviveidiškumas.
- Nevaisingi darbai to, kuris pažadų netesi.
- Tas, kuris gabus, bet darbais savais giriasi, nieko nepasieks, kad ir kaip vargtų.
Apie naudą
keisti- Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir išsitiesi, kai išsitiesti galima, panašus esi į šešėlį. Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinėji, kai esi klausiamas, panašus esi į aidą. Tačiau kokia nauda iš šešėlio ir aido?
- Jei valdovai iš tikro naudos trokšta ir praradimų nori išvengti, turi pasmerkti puolamuosius karus.
- Mokyti to, kas naudos neduoda, – tai tik veltui burną aušinti.
- Reikia daryti tai, kas naudos duoda Dangui, dvasioms ir liaudžiai.
Apie valdymą
keisti- Išminčius, kuriam pavesta valdyti, privalo pirma sužinoti suirutės priežastį, kad pajėgtų ją įveikti, panašiai kaip gydytojas turi sužinoti ligos priežastį, kad ją nugalėtų.
- Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi valdyti šalį?
- Ką nors aiškindami, neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, kad mūsų žodžiai padėtų šalį, sritį, liaudį valdyti.
- Kai išminčius valdo šalį, pajamos padvigubėja, kadangi jis panaikina nereikalingas išlaidas.
- Valdyti reikia mokėti.
Apie valdovus
keisti- Aukoti valdovui didžiausius turtus yra mažiau negu duoti jam dora vyrą ar nurodytį mokslingą.
- Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje viešpatauja tvarka.
- Kai valdovas supamas pagyrų ir pataikavimų, o gerų patarimų negauna, šalis pavojuje.
- Klastingi ministrai tik žalą valdovui daro, o meilikaujantys valdiniai jį skriaudžia.
- Nedaug yra valdovų, kurie, nesirūpindami doraisiais ir niekindami mokytojus, pajėgtų išlaikyti valdžią.
- Visi šio pasaulio valdovai trokšta, kad jų šalis būtų turtinga, liaudis gausi, o valdžia ir teismai teisingi, tačiau nesupranta, kad valdyti reikia keliant doruosius.
Kitos
keisti- Dangus visai neskiria vargšo nuo turtingo, kilnaus nuo prastuolio.
- Daug yra mokytojų, bet tik nedaugelis didžiadvasiai.
- Dėstyti kokį nors mokslą nepaisant pavyzdžio – tai tartum aiškinti saulėtekį stovint ant besisukančio žiedžiamojo rato. Šitaip neįmanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas žalinga.
- Duoti mažai, už tai daug tikintis, vadinasi, savo dovanomis skatinti vien baimę.
- Jei ką nors nori padaryti, turi turėti pavyzdį.
- Jei sūnūs myli tik patys save, tai tėvo savo nemyli. Vadinasi, darys tėvui žalą dėl asmeninės naudos.
- Jei svetima šalis būtų vertinama kaip sava, ar būtų mąstoma apie antpuolius?
- Jei tikėsime lemtimi, tai nei vyresnieji prisidės prie valdymo, nei valdiniai norės dirbti.
- Jei vargšą turtuoliu pavadinsi, užsirūstins. Tačiau jei teisiu pavadinsi ką nors, tai, kad ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia apgavystė!
- Jei žmonės arti nemokėtų, kieno nuopelnai būtų didesni: to, kuris juos arti išmokė, ar to, kuris, arti nemokėdamas, pats šito ėmėsi? Panašiai ir to, kuris teisingumo moko, nuopelnai didesni negu to, kuris tik pats teisingas.
- Kai miesto sienos taisomos, daug būna nuvargusių, bet niekas nekrinta išsekęs. Kai mokesčiai renkami pagal paprotį, daugelis praranda didžiules sumas, bet niekas nejaučia širdgėlos.
- Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ir ne iškalbos dovana, o sugebėjimu analizuoti.
- Kare už taktiką svarbesnė narsa. Už gedulo apeigas svarbesnis liūdesys. Žmogus turi būti išsilavinęs, bet svarbiau, kad pirma tai tinkamu elgesiu įrodytų.
- Kritikuoti, bet patarimu nepadėti – tai tas pats, kas potvynį sulaikyti potvyniu arba ugnį gesinti ugnimi.
- Liaudis tvarkos nesilaikys, jei stokos maisto.
- Meilė abipusė ir abipusė pagarba – tai iš tikro nauda abiem pusėms.
- Neprivalai mesti teisingumo kelio, jei teisingumo savo darbe pasiekti nepajėgi, panašiai kaip stalius negali kaltinti tiesios linijos už tai, kad jam nepavyko iš karto kamieno lygiai perkirsti.
- Palikti pirmtakų mokslus ir naujų nekurti – tai tartum kurti naujus mokslus ir nepalikti jų niekam.
- Reikia būsimosioms kartoms palikti tai, kas praeityje buvo gera, ir atrasti naujų dalykų, jei jie naudingi mūsų laikais.
- Stropumas veda į turtingumą, tinginystė – į skurdą.
- Sunku išlaikyti vyresniojo padėtį.
- Tai, kas žydrai dažoma, žydra tampa, o geltona bus tai, kas į geltonus merkiama dažus. Ir taip esti ne tik tada, kai kalbama apie audinių dažymą.
- Taip, kaip nešvarus šaltinis duoda pradžia nešvariam upokšniui, neišsaugotas tikėjimas blogai atsispindi viešojoje nuomonėje.
- Tas, kuris gėrybėmis savo su kitais nesidalija, nevertas bičiulio vardo.
- Tas, kuris kitus myli, pats bus mylimas. Tas, kuris kitus palaiko, pats bus palaikomas. Tas, kuris kitų nekenčia, pats bus nekenčiamas. Tas, kuris kitus skriaudžia, pats bus skriaudžiamas.
- Tas, kuris nepajėgia baigti vieno reikalo, nesėkmingai imsis kito.
- Tikėti likimu ir mokyti šito žmones – tai tartum liepti kam nors plaukus prisidengti, o kepurę iš jo atimti.
- Trys yra dalykai, dėl kurių liaudis sielojasi: kai alkana neturės ko valgyti, sušalusi – kuo apsirengti ir išsekusi atokvėpio nežinios.
- Tuščios pastangos susibičiuliauti su tais, kurie toli, jei nesibičiuliaujama su tais, kurie arti.