Mo Ti (angl.Mozi, (dar vadinamas Mo Di, Mozi, Mo-cy, Mocjusz) (V a. pr. Kr.) – kinų filosofas.

Sentencijos keisti

Apie darbą keisti

  1. Kiekvienas bajoras pripažįsta, kad nepajėgia dirbti mėsininko darbo, ir atsisako šito prašomas. Tačiau nepaisant to, kad neišmano eiti ministro pareigų, to imasi vos tik paprašytas. Koks dviveidiškumas.
  2. Nevaisingi darbai to, kuris pažadų netesi.
  3. Tas, kuris gabus, bet darbais savais giriasi, nieko nepasieks, kad ir kaip vargtų.

Apie naudą keisti

  1. Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir išsitiesi, kai išsitiesti galima, panašus esi į šešėlį. Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinėji, kai esi klausiamas, panašus esi į aidą. Tačiau kokia nauda iš šešėlio ir aido?
  2. Jei valdovai iš tikro naudos trokšta ir praradimų nori išvengti, turi pasmerkti puolamuosius karus.
  3. Mokyti to, kas naudos neduoda, – tai tik veltui burną aušinti.
  4. Reikia daryti tai, kas naudos duoda Dangui, dvasioms ir liaudžiai.

Apie valdymą keisti

  1. Išminčius, kuriam pavesta valdyti, privalo pirma sužinoti suirutės priežastį, kad pajėgtų ją įveikti, panašiai kaip gydytojas turi sužinoti ligos priežastį, kad ją nugalėtų.
  2. Jei pats valdytis nemoki, kaipgi pajėgsi valdyti šalį?
  3. Ką nors aiškindami, neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, kad mūsų žodžiai padėtų šalį, sritį, liaudį valdyti.
  4. Kai išminčius valdo šalį, pajamos padvigubėja, kadangi jis panaikina nereikalingas išlaidas.
  5. Valdyti reikia mokėti.

Apie valdovus keisti

  1. Aukoti valdovui didžiausius turtus yra mažiau negu duoti jam dora vyrą ar nurodytį mokslingą.
  2. Kai kvailiai valdo, lengva numatyti suirutės laiką. Kai valdovo valdymas atitinka liaudies troškimus, šalyje viešpatauja tvarka.
  3. Kai valdovas supamas pagyrų ir pataikavimų, o gerų patarimų negauna, šalis pavojuje.
  4. Klastingi ministrai tik žalą valdovui daro, o meilikaujantys valdiniai jį skriaudžia.
  5. Nedaug yra valdovų, kurie, nesirūpindami doraisiais ir niekindami mokytojus, pajėgtų išlaikyti valdžią.
  6. Visi šio pasaulio valdovai trokšta, kad jų šalis būtų turtinga, liaudis gausi, o valdžia ir teismai teisingi, tačiau nesupranta, kad valdyti reikia keliant doruosius.

Kitos keisti

  1. Dangus visai neskiria vargšo nuo turtingo, kilnaus nuo prastuolio.
  2. Daug yra mokytojų, bet tik nedaugelis didžiadvasiai.
  3. Dėstyti kokį nors mokslą nepaisant pavyzdžio – tai tartum aiškinti saulėtekį stovint ant besisukančio žiedžiamojo rato. Šitaip neįmanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas žalinga.
  4. Duoti mažai, už tai daug tikintis, vadinasi, savo dovanomis skatinti vien baimę.
  5. Jei ką nors nori padaryti, turi turėti pavyzdį.
  6. Jei sūnūs myli tik patys save, tai tėvo savo nemyli. Vadinasi, darys tėvui žalą dėl asmeninės naudos.
  7. Jei svetima šalis būtų vertinama kaip sava, ar būtų mąstoma apie antpuolius?
  8. Jei tikėsime lemtimi, tai nei vyresnieji prisidės prie valdymo, nei valdiniai norės dirbti.
  9. Jei vargšą turtuoliu pavadinsi, užsirūstins. Tačiau jei teisiu pavadinsi ką nors, tai, kad ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia apgavystė!
  10. Jei žmonės arti nemokėtų, kieno nuopelnai būtų didesni: to, kuris juos arti išmokė, ar to, kuris, arti nemokėdamas, pats šito ėmėsi? Panašiai ir to, kuris teisingumo moko, nuopelnai didesni negu to, kuris tik pats teisingas.
  11. Kai miesto sienos taisomos, daug būna nuvargusių, bet niekas nekrinta išsekęs. Kai mokesčiai renkami pagal paprotį, daugelis praranda didžiules sumas, bet niekas nejaučia širdgėlos.
  12. Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ir ne iškalbos dovana, o sugebėjimu analizuoti.
  13. Kare už taktiką svarbesnė narsa. Už gedulo apeigas svarbesnis liūdesys. Žmogus turi būti išsilavinęs, bet svarbiau, kad pirma tai tinkamu elgesiu įrodytų.
  14. Kritikuoti, bet patarimu nepadėti – tai tas pats, kas potvynį sulaikyti potvyniu arba ugnį gesinti ugnimi.
  15. Liaudis tvarkos nesilaikys, jei stokos maisto.
  16. Meilė abipusė ir abipusė pagarba – tai iš tikro nauda abiem pusėms.
  17. Neprivalai mesti teisingumo kelio, jei teisingumo savo darbe pasiekti nepajėgi, panašiai kaip stalius negali kaltinti tiesios linijos už tai, kad jam nepavyko iš karto kamieno lygiai perkirsti.
  18. Palikti pirmtakų mokslus ir naujų nekurti – tai tartum kurti naujus mokslus ir nepalikti jų niekam.
  19. Reikia būsimosioms kartoms palikti tai, kas praeityje buvo gera, ir atrasti naujų dalykų, jei jie naudingi mūsų laikais.
  20. Stropumas veda į turtingumą, tinginystė – į skurdą.
  21. Sunku išlaikyti vyresniojo padėtį.
  22. Tai, kas žydrai dažoma, žydra tampa, o geltona bus tai, kas į geltonus merkiama dažus. Ir taip esti ne tik tada, kai kalbama apie audinių dažymą.
  23. Taip, kaip nešvarus šaltinis duoda pradžia nešvariam upokšniui, neišsaugotas tikėjimas blogai atsispindi viešojoje nuomonėje.
  24. Tas, kuris gėrybėmis savo su kitais nesidalija, nevertas bičiulio vardo.
  25. Tas, kuris kitus myli, pats bus mylimas. Tas, kuris kitus palaiko, pats bus palaikomas. Tas, kuris kitų nekenčia, pats bus nekenčiamas. Tas, kuris kitus skriaudžia, pats bus skriaudžiamas.
  26. Tas, kuris nepajėgia baigti vieno reikalo, nesėkmingai imsis kito.
  27. Tikėti likimu ir mokyti šito žmones – tai tartum liepti kam nors plaukus prisidengti, o kepurę iš jo atimti.
  28. Trys yra dalykai, dėl kurių liaudis sielojasi: kai alkana neturės ko valgyti, sušalusi – kuo apsirengti ir išsekusi atokvėpio nežinios.
  29. Tuščios pastangos susibičiuliauti su tais, kurie toli, jei nesibičiuliaujama su tais, kurie arti.